Aguonaitis

Aguonaičiams (Meconopsis) priklauso 45 rūšių vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai augalai mėlynais, geltonais, baltais, rausvais ir kitų spalvų žiedais. Jie labai panašūs į aguonas ir dažnai painiojami. Aguonaičiai kilę iš Azijos – Kinijos, Nepalo, Butano, Indijos, Birmos aukštikalnių, išskyrus “europietį” Meconopsis cambrica.

Gėlė aguonaitisSunku atsispirti aguonaičių grožiui – jų sodriai mėlyni, aguonos formos žiedai atrodo labai originaliai. Dažnas susigundo, nusiperka sėklų ir… nusivilia, nes kol jauni šie labai augalai lepūs, ypač mėlynžiedžiai. Jie sunkiai dygsta, sėjinukai būna labai silpni, jautrūs šilumai, drėgmei, sausam orui. Daugiamečių aguonaičių žiedų reikia laukti 2-4 metus, o peržydėję jie kartais ima ir sunyksta! Rusų gėlininkai sako jau išmokę juos auginti. Kai sustiprėję aguonaičiai pagaliau sukrauna žiedus, juos išskina ir neleidžia žydėti dar metelius.

Geltona aguona (aguonaitis cambrica)Meconopsis cambrica aguonaičiai plačiai paplitę vakarų Europoje ir dažnai auginami darželiuose. Dar vadinami Velso aguonomis (Welsh poppy) Jų lapai žalsvi, truputį nulinkę. Jie užauga vos 30 cm aukščio. Šios rūšies aguonaičių žiedai ne mėlyni, o geltoni arba oranžiniai. Jų skersmuo paprastai siekia 4-5 cm, žydi nuo birželio iki rugsėjo.

Noteralapis aguonaitisNoteralapis aguonaitis (Meconopsis betonicifolia sin. Meconopsis baileyi) kilę iš Tibeto ir Viršutinės Birmos. Tai žoliniai daugiamečiai augalai. Žiedstiebiai užauga iki 90 cm aukščio, ant kiekvieno būna apie 10 žiedų. Pražysta birželio viduryje ir žydi apie 3 savaites. Vienas žiedelis žydi 5-7 dienas, pirmi būna skaisčiai mėlyni, paskutiniai – beveik alyviniai. Aguonaičių žiedai tik atrodo gležni, jie nebijo vėjo, karščio ir lietaus. Tiesa, per vasaros karščius, kai temperatūra šokteli aukščiau 35°C, pumpurai pradeda džiūti ir neišsiskleidžia.
Subrandinę sėklas aguonaičiai nudžiūsta, vietoje senojo augalo susiformuoja 2-3 naujos skrotelės, jos žiemoja ir kitąmet pražysta. Dažniausiai auginami hibridai ‘Crewson Hybrid’ tamsiai mėlynais, ir ‘Alba’ – baltais žiedais.

Europoje išpopuliarėjo Šeldono aguonaitis (Meconopsis x sheldonii) gauti sukryžminus Meconopsis betonicifolia su Meconopsis grandis . Šeldono aguonaičiai nebijo persodinimo, lengvai dauginasi vegetatyviai, labai atsparūs šalčiui. Užauga iki 1.5 m aukščio, atviroje vietoje reikia paremti.

Aguonaitis (Meconopsis quintuplinerva)Meconopsis grandis, Meconopsis quintuplinervia, Meconopsis paniculata ir kiti aguonaičiai retai auginami gėlynuose. Meconopsis grandis auga Tibete, Nepale, Butane. Lapai žalsvi, pailgi. Žiedai nuo sodriai mėlynų iki purpurinių, 10-13 cm skersmens, pasirodo gegužę – birželį. M. quintuplinervia kilę iš Tibeto ir Vakarų Kinijos. Užauga iki 23-30 cm. Plinta šakniastiebiais. Lapai žalsvi, su gelsvais duriančiais plaukeliais. Melsvi arba purpuriniai 5 cm skersmens žiedeliai panašūs į varpelius, svyra. Pražysta gegužę – birželį.

Aguonaičiams parinkite pavėsingą vietą, jie gerai jaučiasi po medžiais. Meconopsis cambrica nereiklūs nei dirvai, nei vietai. Kitus aguonaičius sodinkite į lengvą, derlingą, drėgną, bet gerai drenuotą žemę. Galima pridėti durpių, kaip rododendrams ir hortenzijoms.
Noteralapiai aguonaičiai prieš pražysdami auga ir stiprėja 2-4 metus. Vasarą juos reikia gausiai laistyti. Peržydėjusius žiedus rekomenduojama išskinti, tuomet žydi ilgiau.

AguonaičiaiSėklos sėjamos vasarį į dėžutę su durpiniu substratu, neužberiamos. Dėžutės uždengiamos stiklu arba polietileno plėvele ir laikoma šiltoje (apie 20°C), šviesioje ir saulėtoje patalpoje. Sėklos dygsta labai prastai, daigeliai pasirodo po 3 savaičių. Dauguma žūva pritrūkę energijos nusimesti lukštą ir išskleisti lapukus. Dar daugiau sunyksta taip ir nesugebėję įsirausti į žemę. Jiems reikia padėti – atsargiai, su pincetu, sukaišioti šakneles į padarytas duobutes. Po tokios operacijos išgyvena pusė. Po 1.5 mėn. sėjinukai išpikuojami į didesnius vazonėlius. Vėl bent keletas žūva. Noteralapiai aguonaičiai nepakenčia persodinimo, jų šaknų sistema labai jautri.

Išpikuoti daigeliai pamažu pripratinami prie sauso patalpos oro. Gegužės viduryje išnešami į lauką ir pastatomi medžių šešėlyje. Reikia dažnai lieti ir purkšti. Per vasarą žūva dar trečdalis likusių daigelių. Užtat kitus galima drąsiai persodinti į lysvę (apsiniaukusią dieną arba per lietų). Pirmaisiais metais netgi reguliariai laistant ir tręšiant (2-3 kartus per sezoną silpnu kompleksinių trąšų tirpalu), aguonaičiai auga labai lėtai. Prieš žiemą mažutės skrotelės visai sunyksta, bet jas vis tiek reikia mulčiuoti sausais lapais. Antraisiais metais aguonaičiai auga greičiau. “Nosį” iškiša jau balandį, šalnos jiems nebaisios. Sėjinukai pražysta trečiaisiais metais.

Aguonaitis ir aguona
Šeldono aguonaitis
Aguonaičio žiedas