Alyvos (krūmas)

Visų mėgstami puošnūs Alyvos krūmai (Syringa) kvapiais žiedais, tokie įprasti mūsų sodybose – anaiptol ne vietiniai Lietuvos augalai. Įvairių rūšių alyvos savaime auga Pietryčių, Centrinėje ir Rytų Europoje bei Rytų Azijoje, o nuo XVI a. pamėgtos daugelio vidutinio klimato šalių dekoratyviniuose želdynuose. Lietuvoje jau prieš kelis šimtus metų pradėtos auginti dvarų parkuose, vėliau ir sodybose.
Labiausiai paplitusi paprastijo alyva (Syringa vulgaris L.) ir nesuskaičiuojamos jų veislės (kultivarai) įvairaus dydžio ir spalvų žiedais. Šie krūmai (kartais medeliai) užauga iki 4-5 m aukščio ir beveik tokio pat pločio. Jų lapai priešiniai, kiaušiniški ar širdiški, lygiakraščiai, 6-12 cm ilgio ir 4-8 cm pločio. Paprastųjų alyvų žiedai 1-2 cm skersmens, šviesiai violetiniai, labai kvapūs, susitelkę tankiose, stačiose, iki 12 cm ilgio šluotelėse. Veislinių alyvų žiedai būna paprasti, pusiau pilnaviduriai arba pilnaviduriai, nuo 1 iki 3 cm skersmens, sniego baltumo, kreminiai arba įvairaus ryškumo melsvi, violetiniai, purpuriniai… Žiedynai tankūs arba purūs, siauri arba platūs, kartais siekia net 30 cm. Žydi gegužės mėnesį – birželio pradžioje.

Gana dažnos ir vengrinės alyvos (Syringa josikaea Jacq. f. ex Rchb.) – iki 4 m aukščio krūmai elipsiškais lapais, siaurais žiedais su ilgu vamzdeliu. Jos žydi birželio mėnesį violetiniais žiedais, o veislių tėra vos keletas.

Pastaraisiais metais Lietuvoje kai kur pradėtos auginti Preston alyvos (Syringa x prestoniae McKelv), dar žinomos kaip “kanadiniai hibridai” stambiomis, kiek svyrančiomis žiedų kekėmis. Norėtųsi jas vadinti Prestono alyvomis, tačiau šiuos hibridus 1920 m. Otavoje sukūrė panelė Izabela Preston… Jos žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį, daugumos veislių (jų yra apie 15) žiedai įvairių purpurinių atspalvių.

O mažutės dailios Mejerio alyvos (Syringa meyeri Schneid.) – puiki išeitis tiems, kas labai nori alyvų savo kieme, bet neturi daug vietos. Jeigu įsivaizduosite paprastųjų alyvų krūmą, kurio aukštis, šakos, lapai, žiedai ir žiedynai sumažinti maždaug tris kartus – tai ir bus Mejerio alyvos. Laukinių jų dabar nežinoma, bet nuo seno auginamos Kinijos želdynuose, iš kur ir paplito po pasaulį. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, dažniausiai auginama ‘Palibin’ veislės Mejerio alyvos – tankus, kompaktiškas 1-1,5 m aukščio krūmas. Lapai elipsiški arba kiaušiniški, 3-5 cm ilgio. Kvapūs ir smulkūs violetiškai rausvi žiedai susitelkę gausiose, tankiose, iki 8 cm ilgio šluotelėse. Jie išsiskleidžia gegužės – birželio mėnesį ir žydi maždaug mėnesį, kartais dar kartą pražysta rudens pradžioje. Nors šios alyvos auga lėtai, bet žydėti pradeda jau 2-3 m. (skiepytos) ar netgi 1-2 m.(padaugintos auginiais) amžiaus.

Kitų rūšių alyvos, nors Lietuvoje taip pat galėtų augti, pasitaiko tik botanikos soduose ar privačiose kolekcijose. Tai kininės alyvos (Syringa x chinensis Willd.) plonomis svyrančiomis šakomis ir ilgomis svyrančiomis žiedų šluotelėmis, skiepytas paprastųjų ir kininių alyvų hibridas (Syringa x correlata Braun) kvapiais žiedais nulinkusiose puriose šluotelėse, Junano alyvos (Syringa yunnanensis Franch.) blyškiai rausvais žiedais grakščiuose žiedynuose, smulkialapės alyvos (Syringa microphylla Diels), užaugančios iki 1,5-2 m aukščio ir ne ką didesnės persinės alyvos (Syringa x persica L.) šviesiai violetiniais žiedais smulkiose tankiose šluotelėse. Amūrinės alyvos (Syringa reticulata (Bl.) Hara var. mandshurica (Maxim.) Hara) – medeliai (ne krūmai) gelsvai baltais žiedais, išsiskleidžiančiais liepos mėnesį. Himalajinės alyvos (Syringa emodi Wallich. ex Royle) – aukšti stačiašakiai krūmai dideliais lapais balsva apatine puse ir nemalonaus kvapo (!) žiedais.

Visos alyvos mėgsta derlingas, laidžias ir neužmirkstančias neutralios reakcijos ar truputį kalkingas dirvas ir atviras, saulėtas vietas. Žiemai bei užterštam miestų orui visiškai atsparios, kartais nukenčia nuo ligų ir kenkėjų. Tinkamoje vietoje pasodintų alyvų beveik nereikia prižiūrėti, genimos retai. Pirmaisiais metais po pasodinimo verta iškirpti dar neišsiskleidusius žiedynus, kad krūmas geriau įsišaknytų. Silpnos ar kreivos šakos išpjaunamos žiemos pabaigoje arba po žydėjimo. Labai vešliai augančius ūglius galima (bet nebūtina) patrumpinti vasarą, kad krūmas labiau šakotųsi ir per daug neišstyptų. Nors alyvos ilgaamžės, bet labai senus krūmus žiemos pabaigoje galima atjauninti, išpjauti daugumą senų stiebų ir palikti tik keletą jaunų ir taisyklingai augančių. Pavasarį tokie krūmai būtinai patręšiami. Atjauninti krūmai pirmaisiais metais gali visai nežydėti, bet po 2-3 metų žiedų dydis ir vešlumas pranoks visus lūkesčius.

Nemažai rūpesčių gali pridaryti alyvų atžalos. Vienintelė išeitis – jas nuolat šalinti. Skiepyti augalai išaugina gerokai daugiau atžalų, negu savašakniai (išauginti iš sėklų ar padauginti auginiais). Rūšinės alyvos dauginamos sėklomis, veislinės – auginiais ir skiepijamos. Nesiruošiantiems auginti alyvų plantacijos ir netrokštantiems būtinai viską padaryti savomis rankomis paprasčiau nusipirkti pageidaujamos veislės sodinuką, nes alyvų dauginimas – nelengvas darbas.