Augalas Agava

Įvairios agavos rūšys kilusios iš Amerikos atogrąžų. Tvirtos augalo skrotelės pasipuošia milžiniškais, labai dekoratyviais žiedynais. Todėl gėlė pradėta sodinti kituose šiltuose kraštuose ir ten prigijo. Sausringoje Kosta Rikos pakrantėje agavos lapai lieka žali net sausros metu, kai medžiai lapus numeta.

Agava – labai tvirta kambarinė gėlė. Dauguma rūšių galiausiai užauga per didėlės kambariui. Tuomet jas vasarą galima su vazonu pastatyti lauke. Žiemą jį reikia įnešti vidun, laikyti šviesioje, vėsioje vietoje ir beveik nelaistyti. Kambaryje laikomas agavas galima laistyti ir vasarą, ir žiemą, tik negalima šaknų palikti vandenyje. Geriausiai tinka molinga žemė. Žinomiausia rūšis – tai Amerikinė Agava (Agave americana). Gamtoje jos lapai išauga net iki 2 m ilgio. Vazone auginamas augalas lieka kur kas mažesnis. Dažnai pardavinėjamos įvairiaspalvės veislės.

Plačioje agvos gentyje skaičiuojama per 300 rūšių. Savaime auga drėgnuose subtropikuose Rytinėje Meksikoje, JAV, Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikos šiaurėje, Karibų jūros salose. Net pavadinimą Meksika gavo dėl agavų, nes senąja actekų kalba reiškia “agavos vietą”. Iš čia jos paplito visame pasaulyje – Afrikoje, Indijoje, Australijoje. Pietų Europoje, Kryme, Kaukaze auginamos soduose, o Lietuvoje – kambariuose, oranžerijose, žiemos soduose.

Žydinti agavaPlantacijose joms žydėti neleidžiama, o lapų skrotelėje užaugęs jaunas pumpuras išpjaunamas. Į susidariusią duobutę sunkiasi saldžios sultys, kurios ispaniškai vadinamos akvamiel – “medaus vanduo”. Sultys sunkiasi 8-10 mėn., kol lapai nudžiūva. Taip iš vieno augalo gaunama iki 1000 l sulčių, jos rauginamos ir gaminamas svaigusis gėrimas “pulkė” (Pulque). Iš lapų, šaknų ir stiebų varomas spiritas. Meksikiečiai valgo apkeptus agavų stiebus, taip pat žalią arba virtą rūgštoką lapų minkštimą. Agavų dyglius jie naudoja kaip ylas, vinis ir segtukus. Iš pluošto gaminamas tvirtas špagatas, virvės, lynai, tinklai, krepšiai. Jis labai tinka lasams, lapų minkštimas – muilui gaminti. Išdžiovintais lapais dengiami stogai, tveriamos tvoros.

Botaniniu požiūriu, agavos – stambūs žoliniai augalai, kurių stiebai trumpi arba visai neišsivystę. Lapai pilkai žali, 1-2.5 m ilgio, sultingi, standūs, dygliuoti, skrotelėje. Agavos neteisingai vadinamos šimtamečiais augalais, nes iš tikrųjų tėvynėje žydi sulaukusios 8-12, o namuose (oranžerijose, žiemos soduose) – 20-30 metų (kitais duomenimis – 10-20 m.). Po žydėjimo antžeminė dalis per metus sunyksta, o paskui vėl atauga iš šakniastiebių.

Agavos žiedasŽydi tik kartą gyvenime (tai monokarpiniai augalai). Iš didelių mėsingų pamatinių lapų skrotelės užauga 8-12 m aukščio žiedynkotis. Žiedai stambūs, 7-9 cm, balti arba gelsvi, sutelkti į žiedyną (būna 3-5 tūkstančiai žiedų). Paskui subręsta juodos plokščios sėklos, o žiedynkočio pažastyse susiformuoja maži augalėliai, kurie nukritę į žemę įsišaknija.

Kuo indas didesnis, tuo augalai greičiau auga ir būna gražesni. Agavos mėgsta saulėtą vietą, joms tinka pietinės palangės. Vasarą po šalnų geriausia išnešti į lauką, o rudenį prieš šalnas vėl įnešti į vidų. Agavos laistomos saikingai, tręšiama nedaug. Žiemą agavoms ramybės periodas, laikoma šviesiai ir vėsiai, ir beveik nelaistoma. Tinkamiausia temperatūra žiemą – 6-8°C (mažiausiai 5 °C). Jeigu agavos auginamos namuose su centriniu šildymu, žiemą laistoma tiek, kad žemė neperdžiūtų ir nepradėtų raukšlėtis lapai. Dauginama sėklomis ir atžalomis, kurios atskiriamos nuo senojo augalo. Tinka velėninės, lapinės žemės ir smėlio (1:1:0,5) mišinys.

Labiausiai paplitusios amerikinės agavos (Agave americana L.) ir jų veislės baltai ir geltonai dryžuotais lapais. ‘Marginata’ – mažesnė, su grakščiai išlinkusiais lapais, geltona ir baltai juosta pakraščiuose, ‘Mediopicta’ agavų lapai su geltona juosta viduryje, ‘Striata’ – lapai pilkai žali su geltonai ir balta juosta viduryje.

Amerikinės agavos kilusios iš Meksikos drėgnųjų subtropikų. Tai labai stambūs ir ištvermingi augalai, užaugina 30 apie 1-2 m ilgio ir 10-25 cm pločio lapų. Jie tamsiai žali, su pilku vaškiniu apnašu ir aštriais tamsiai rudais dygliais kraštuose. Žiedynkotis 5-12 m aukščio, viršūnėje išsišakoja. Žiedynas – šluotelė, kurioje būna iki 3-5 tūkst. žiedų. Žiedai 7-9 cm ilgio, žalsvai geltoni. Rudenį ir žiemą amerikinės agavos laikomos vėsiai, 6-8°C šilumoje.

Agave americanaMarginata‘ lapų kraštus puošia plačios geltonos juostos.
Agave americanaVariegata‘ lapų pakraščiai kreminio baltumo.
Agave americanaMedio-picta‘ lapų viduriu driekiasi plati, balta su oranžiniu atspalviu juosta.

Kambariuose geriau auginti mažesnių rūšių agavas, kurios neužima daug vietos, bet mėgsta šilumą.

Plaušuotoji agava (Agave filifera)Plaušuotoji agava (Agave filifera) auga Centrinėje Meksikoje. Išaugina 30-50 cm aukščio ir 70 cm pločio rutulišką lapų skrotelę. Lapai siauri, 30 cm ilgio ir 2-3 cm pločio, kieti, su dygliu viršūnėje. Jie blyškiai žali, su 2-3 baltomis siūliškomis linijomis. Žydi gelsvai žaliais žiedais.

Glaustoji agava (Agave stricta)Glaustoji agava (Agave stricta) auga pietrytinėje Meksikoje. Sudaro beveik rutulio formos skrotelę iš daug glaustų tiesių lapų. Lapai linijiški, ploni, siauri, 25-30 cm ilgio, kieti ir žali. Žiedynkotis 1-2 m ilgio, žydi vasarą 2 cm dydžio rožiniais žiedais.

Karalienės Viktorijos agava (Agave victoria - reginae)Karalienės Viktorijos agava (Agave victoria – reginae) auga Šiaurės ir Vakarų Meksikos akmenuotuose šlaituose, 700-800 m aukštyje. Sudaro iki 50 cm aukščio skroteles. Lapai tamsiai žali, su baltomis juostomis. Jie 10-25 cm ilgio ir 3-5 cm pločio, kieti, su dantytu kraštu ir tamsiai rudu dygliu viršūnėje. Žydi vasarą kremiškai baltais žiedais.

Smulkiažiedė agava (Agave parviflora)Smulkiažiedė agava (Agave parviflora) auga Pietų Arizonoje (JAV), Šiaurės Meksikoje. Jos 15 cm aukščio, 50 cm skersmens. Lapai tamsiai žali, su baltomis juostomis ir baltais plonais siūlais pakraštyje, o lapo viršūnėje yra rudas kietas dyglys. Žydi vasarą geltonais 1,5 cm dydžio žiedais.

Siauralapė agava (Agave attenuata)Siauralapė agava (Agave attenuata) auga Meksikos kalnų šlaituose. Jų stiebas 2 m aukščio ir 10 cm pločio, su orinėmis šaknimis apačioje. Lapai pailgai elipsiški, lygiakraščiai, 70-90 cm ilgio, 25 cm pločio, ploni, minkšti, ryškiai žali, su pilku atspalviu, sutelkti į didelę skrotelę stiebo viršūnėje. Žydi žalsvai baltais žiedais.

Agave bovicornuta, kaip ir Agave americana, kilusi iš Meksikos, bet užauga perpus mažesnė nei pastaroji. Šviesiai žalių vaškinių lapų siauras pakraštys nusagstytas raudonai geltonų spygliukų, o lapo viršūnė užsibaigia raudonu galiniu spygliu. Šis galinis spyglys labai išvaizdus, bet jei namuose yra mažų vaikų, saugiau būtų jį nulaužti.
Agave parryi nėra didelė, bet galiausiai užauga iki 50 cm platumo. Žiedkočiai gali ištįsti iki 5 m, bet tik ne vėsiame klimate. Puikiai atrodo šios rūšies lapai melsvai pilkšvu paviršiumi, ant kurio pasilieka ryškus kitų išsiskleidusių lapų atspaudas. Spygliai šokolado rudumo. Ši rūšis auga kaitriose Jungtinių Valstijų pietvakarių ir kaimyninės Meksikos vietovėse, todėl pilkšvas lapų paviršiaus sluoksnis išlieka tik agavai augant saulėkaitoje.