Augalas Agava
Įvairios agavos rūšys kilusios iš Amerikos atogrąžų. Tvirtos augalo skrotelės pasipuošia milžiniškais, labai dekoratyviais žiedynais. Todėl gėlė pradėta sodinti kituose šiltuose kraštuose ir ten prigijo. Sausringoje Kosta Rikos pakrantėje agavos lapai lieka žali net sausros metu, kai medžiai lapus numeta. Agava – labai tvirta kambarinė gėlė. Dauguma rūšių galiausiai užauga per didėlės kambariui. Tuomet jas vasarą galima su vazonu pastatyti lauke. Žiemą jį reikia įnešti vidun, laikyti šviesioje, vėsioje vietoje ir beveik nelaistyti. Kambaryje laikomas agavas galima laistyti ir vasarą, ir žiemą, tik negalima šaknų palikti vandenyje. Geriausiai tinka molinga žemė. Žinomiausia rūšis – tai amerikinė agava (Agave americana). Gamtoje jos lapai išauga net iki 2 m ilgio. Vazone auginamas augalas lieka kur kas mažesnis. Dažnai pardavinėjamos įvairiaspalvės veislės. Agave americana ‘Marginata’ lapų kraštus puošia plačios geltonos juostos. Agave americana ‘Variegata’ lapų pakraščiai kreminio baltumo. Agave americana ‘Medio-picta’ lapų viduriu driekiasi plati, balta su oranžiniu atspalviu juosta. Agave bovicornuta, kaip ir Agave americana, kilusi iš Meksikos, bet užauga perpus mažesnė nei pastaroji. Šviesiai žalių vaškinių lapų siauras pakraštys nusagstytas raudonai geltonų spygliukų, o lapo viršūnė užsibaigia raudonu galiniu spygliu. Šis galinis spyglys labai išvaizdus, bet jei namuose yra mažų vaikų, saugiau būtų jį nulaužti. Agave parryi nėra didelė, bet galiausiai užauga iki 50 cm platumo. Žiedkočiai gali ištįsti iki 5 m, bet tik ne vėsiame klimate. Puikiai atrodo šios rūšies lapai melsvai pilkšvu paviršiumi, ant kurio pasilieka ryškus kitų išsiskleidusių lapų atspaudas. Spygliai šokolado rudumo. Ši rūšis auga kaitriose Jungtinių Valstijų pietvakarių ir kaimyninės Meksikos vietovėse, todėl pilkšvas lapų paviršiaus sluoksnis išlieka tik agavai augant saulėkaitoje.