Augalų kategorijos
Arunkas – Erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas sumedėjusiais šakniastiebiais ir dukart ar triskart plunksniškais lapais. Savaime auga Šiaurės Amerikoje, Vidurio Europoje, Rytų Sibire, Kaukaze.
Arunkai labai panašūs į Tunbergo astilbes, bet gerokai didesni. Graikų kalboje žodis arynkos reiškia ožio barzdą – arunkų žiedynai ilgi ir tankūs, bet viršūnės retos, o žiedeliai smulkūs, balti arba gelsvi.
Genčiai priklauso apie 12 rūšių žolinių daugiamečių augalų. Dažniausiai auginami paprastieji arunkai.
Paprastasis arunkas (Aruncus dioicus (Walt.) Fern. sin. Aruncus sylvester Kostel., Aruncus vulgaris Raf.). Dekoratyvinėje sodininkystėje labai vertinamas. Tai gana didelis, 150—200 cm aukščio, augalas. Pavieniai žiedai nedideli, balti, susitelkę į dideles, iki 50 cm ilgio, šluoteles. Lapai sudėtiniai, dideli. Žydi birželio mėn., kartais pradeda žydėti gegužės mėn. pabaigoje. Po peržydėjimo žiedynus reikia nupiauti; lapai pasilieka gražūs ir žali iki vėlyvo rudens. Yra keletas veislių, besiskiriančių kero aukščiu ir žiedyno forma. Paminėtina žemaūgė veislė Plumosa — 70—100 cm aukščio.
Geriau mėgsta dalinę paunksmę, gali augti ir visai nesaulėtoje vietoje. Mėgsta drėgmę, todėl galima auginti žemesnėse, tačiau nešlapiose vietose. Gerai auga sunkesnėje ar lengvoje, gerai įdirbtoje, derlingoje žemėje. Vešliau auga, jei tręšiama perpuvusiu mėšlu ar mulčiuojama kompostine žeme (pūdiniu). Persodinimo metu į paruoštas duobes tinka pripilti pūdinio. Tinkamai prižiūrint, vienoje vietoje gali augti ilgai, tačiau patys gražiausi yra suaugę, dideli, 5—6 metų kerai.
Dauginamas sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos sėjamos pavasarį į dėžutes. Daigai pikuojami į daigynines lysves 10— 15 cm atstumu. Dvejų metų sėjinukai perkeliami į nuolatinę vietą. Praktikoje sėklomis retai veisiamas. Geriausia dauginti kerelių dalijimu. Galima atskelti dalį kero, neiškasus jo iš žemės. Atskirtas kerelis smulkinamas į keletą dalių ir sodinama į nuolatinę vietą 50—60 cm atstumu. Persodinimą pakelia lengvai.
Sodinamas pavieniui gazono fone. Taip pat tinka nedidelės jo grupės prie medžių bei krūmų. Gerai derinasi prie vandens baseinų. Gali būti auginamas mišriuose gėlynuose toliau nuo takų. Žiedynai tinka puokštėms, ypač gražiai atrodo nuskinti ne visiškai prasiskleidę žiedeliai.
Paprastųjų arunkų varietetas Kamčiatkos arunkas (Aruncus dioicus var. kamtschaticus) užauga iki 150 cm, žiedeliai maži, balti, tankiuose, kompaktiškuose 15 cm ilgio žiedynuose. Žydi nuo birželio, sėklos sunoksta rugsėjį. Dažniausiai auginami alpinės formos (f. alpina) Kamčiatkos arunkai, kurie siekia vos 30 cm.
Arunkai geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba pavėsyje. Dirvai nereiklūs, bet mėgsta drėgmę ir yra godūs maisto medžiagoms. Vienoje vietoje gali augti 6 m ir ilgiau. Per sausras būtina lieti, vienam augalui reikia 3-4 kibirų vandens. Peržydėję žiedynai nupjaunami, o vėlų rudenį 5 cm nuo žemės nupjaunami ir stiebai. Kad vešliai augtų, arunkus reikia tręšti net 4-5 kartus per vasarą. Pavasarį tręšiama azoto trąšomis, paskui 2-3 kartus kas 10-15 dienų laistoma nupjautos žolės ir piktžolių pūdiniu (praskiesti vandeniu 1:10). Peržydėję arunkai tręšiami fosforo ir kalio trąšomis, pakrūmės mulčiuojamos 5 cm žolės, lapų arba durpių sluoksniu.
Dauginama kero dalimis rugsėjo arba balandžio pradžioje. Dalijama taip, kad kiekvienas naujas augaliukas turėtų ne mažiau kaip po 2 pumpurus. Sodinama į 30x30x40 cm dydžio duobutes kas 50 cm. Duobės užpildomos kompostu arba mėšline žeme. Daigeliai gausiai paliejami ir saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių. Žiemą jauni arunkai mulčiuojami durpėmis ir pridengiami eglišakėmis.