Japoninė Fatsija

Aralinių šeimos gėlė, japoninė fatsija, per kelis metus gali išaugti iki nedidelio medelio. Jauni lapai truputį pūkuoti, vėliau blizgantys, tamsiai žali. Senesnės fatsijos žydi vėlyvą rudenį. Jų žydėjimas nepageidautinas, nes po to išauga dvi šakos ir būna smulkesni lapai. Veislės Moseri lapai stambūs, auga lėtai, Variegata lapai geltonai žali, žiemą ilgai išsilaiko vidutinėje temperatūroje.

Pavasaris ir žiema – Japoninių fatsijų augimo periodas. Kas 1—2 metus kovo mėn. persodinti į rupią, vidutinio lengvumo žemę. Šaknų gniužulo neišpurenti. Mėgsta šviesią ar silpnai apšviestą vietą, gryną orą, galima laikyti balkone ar sode. Laistyti kaskart gausiau, kartais apipurkšti, kas savaitę tręšti (2—3 g/l).

Rudenį ir žiemą ramybės periodas. Vieta šviesi, 10°C temperatūros. Laistyti saikingai, lapus valyti drėgna kempine. Žiemą gali nukristi šiek tiek lapų, daugiau jų krinta aukštesnėje temperatūroje. Jei lapai smarkiai krinta ir pasidaro dėmėti, vadinasi, pažeistos šaknys (reikia persodinti!). Saugoti nuo amarų ir skydamarių.

Dauginama sėklomis. Gegužės mėn. jos sėjamos į lengvą žemę; geriausiai dygsta šviesoje.
Į mažus vazonėlius sodinti po tris daigus.
Baltai margas formas galima dauginti ūgliais, be to, augaluose galima daryti įpjovas ir įšaknydinti kaip Ficus.
Ūgliai įsišaknija sunkiai.