Soruolė (Pennisetum) – vienas iš gražiausių varpinių augalų. Ypač dera su geltonomis rožėmis.
Soruolėms patinka drėgna ir derlinga žemė, nemėgsta sausų ir lengvų dirvų. Per sausras reikia laistyti. Pavasarį kupstas nupjaunamas, kad ataugtų nauji lapai. Gražiai atrodo pasodintos nedidelėmis grupėmis ir pavieniui saulėtuose gėlynuose, pievutėje, prie medžių arba tarp kiliminių augalų. Egzistuoja keltas rūšių, ypač mėgstamos ir dažnai auginamos: Vilnotoji soruolė (Pennisetum villosum), Varpotoji soruolė (Pennisetum glaucum), Kininė soruolė (Pennisetum alopecuroides) pašiaušėlinė ‘Hameln‘ atmaina.
Plaukuotosios soruolės tai tos pačios Kininės soruolės (Pennisetum alopecuroides) kilusios iš Rytų Azijos ir Australijos. Jos daugiametės, gražios savo lapais ir žiedynais. Gėlynuose auginamos ne rūšinės, bet veislinės soruolės, kurios skiriasi aukščiu, lapų spalva ir žiedynais.
Ši, vidutinio aukščio soruole paprastai užauga iki 40 – 100 cm. Jos lapai siauri, sodriai žali, rudenį pakeičia spalvą ir tampa auksiniai geltoni. Žiedynai būna keleto atspalvių kurie pasitaiko nuo šviesiai rudų iki sodriai raudonai rusvos spalvos. Paprastai šie žiedynai būna smulkūs, sutelkti į tankias šluoteles. Pražysta rugpjūtį – rugsėjį. Daugiametės soruolės žiemai pridengti nereikia.
