Azijinis vėdrynas – rūšis žinoma visame pasaulyje. Savo išvaizda, ryškiomis spalvomis ir pilnaviduriais žiedais iš pirmo žvilgsnio šiek tiek primena rožę. Tačiau pažiūrėjus atidžiau pastebėsite, jog žiedlapių forma forma skiriasi, patys žiedai labiau linkę į apvalumą, o kotai gerokai minkštesni ir ne tokie tiesūs.

Šio žolinio augalo lapai išsidėstę ne tik apačioje, bet ir per visą stiebo ilgį. Patys lapeliai minkšti bei šiek švelnūs, užapvalinto trikampio silueto, giliai karpyti, dažniausiai turi 3 ar 5 skirsnius. Apatiniai lapai turi ilgesnius stiebelius, viršutiniai – ne tokie išraiškingi, mažesni, turi ne tiek daug iškarpymų.

Auginti azijinius vėdrynus nėra sudėtinga, svarbiausia laikytis keleto nesudėtingų reikalavimų.

Tinkamai parinkti vietą: daug saulės tačiau ne per daug atvira, apsaugota nuo vėjo.
Tinkama dirva: Dregna bei maistinga žemė yra būtina norint užauginti stambius, gausiai žydinčius vėdrynus.
Prieš sodinant keletą valandų palaikykite šiltai: užkaskite drėgnose pjuvenose ar samanose (tinka ir šiltame vandenyje), šis metodas padės paskatinti dygimą bei paruošti vėdrynus augimui atviroje dirvoje.
Jeigu yra galimybė, galima naudoti ir cheminius specialios formulės augimo stimuliatorius.

Šakniagumbiai sodinami 3-4 cm gylyje jeigu dirva sunki, arba 6-8 cm lengvame dirvožemyje. Pasistenkite užtikrinti bent 10-15 cm tarpus į visas puses tarp atskirų sodinukų.

Pasodintiems vėdrynams reikės nuolatino dėmesio – reguliaraus laistymo, apkarpymo bei dirvos tręšimo. Žemė turi būti sudrėkinta, tačiau jokiu būdu neleiskite jog užsistovėtų vanduo.

Norint sulaukti anstyvesnio žydėjimo galima tam pasiruošti iš anksto ir gruodį susodinti vėdrynus vazone tiesiog namuose. Tokiu atveju persodinimui į gėlių lysvę tinkamiausias metas yra gegužės mėnuo. Tačiau darykite tai labai atsargiai, kad nesutrupintumėte žemės grumzto ir taip nepažeistumėte persodinamo augalo šaknų.

Dauginti Azijinius vėdrynus patariama gumbais, o ne sėklomis. Taip užtikrinsite jog bus išsaugoti veislės požymiai ir dekoratyvi išvaizda. Dauginant sėklomis veislės specifika gali būti ir neišsaugoma.

Nors pats augalas daugiametis, mūsų sąlygomis azininiai vėdrynai negali žiemoti dirvoje todėl iškasti juos būtina iki spalio mėnesio pabaigos. Paruoškite gumbus žiemai, nuplaukite bei palikite sausoje vietoje, smėlyje ar durpėse.

Azijinio vėdryno žiedkotis siekia maždaug 65 cm ir yra mėsingas, turi lapines atšakas per visą stiebo ilgį. Patys lapeliai savo giliai karpyta, trikampine, forma šiek tiek primena petražoles.

Vėdrynas kurį išvedė selekcininkai turi mažai ką bendro su savo pirmtaku, laukinių, šliaužiančiuoju vėdrynu kurio žiedai labiau primena plukes nei rožes. Todėl azinijis vėdrynas yra mėgstamas dėl savo didelių, pilnavidurių, išraiškingų, įvairiaspalvių žiedų, kurių puošni paletė varijuoja nuo geltonų, oranžinių, žalsvų iki purpurinių ar visai baltų. Natūralių vėdrynų tarpe nerasitė tik mėlynų ar dvispalvių žiedų.

Bet, nepaisant visų šios nuostabios gėlės liaupsinimų, reikia prisimingi, jog gėlės žiedas nuodingas, todėl laikykite jį atokiau nuo vaikų ir naminių gyvūnų.