Bitkrėslė

Paprastoji bitkrėslė – daugiametė, 30-150 cm aukščio gėlė. Stiebas (vienas arba daug) status, prie pagrindo rausvai dryžuotas, jo viršūnė šakota. Šakniastiebiai šakoti, šaknys gausios ir plonos. Lapai pražanginiai, 1-2 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedai ryškiai geltoni, graižuose, šie – tankiose skėtiškose šluotelėse stiebo viršūnėje. Vaisius – lukštavaisis.

Paprastoji bitkrėslė auga visoje Lietuvoje, Šiaurės Lietuvoje reta. Auga pakelėse, pievose, patvoriuose, palaukėse, vandens telkinių pakraščiuose, kapinėse. Kartais šiuo augalu užželia ištisi plotai. Žydi birželio-rugsėjo mėn.

paprastoji bitkrėslėVaistinė žaliava – bitkrėslės žiedynai be žiedkočių. Renkami vasaros pradžioje. Kaip ir kitų vaistinių žaliavų, jų negalima rinkti prie geležinkelių, netoli didelių kelių. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40° C temperatūroje. Išdžiūvę graižai kartūs, savito kvapo, kuris stipresnis graižą sutrynus.

Bitkrėslė kaupia eterinį aliejų, kuris toksiškai veikia organizmą, todėl gydymas šio augalo preparatais ribojamas.

Bitkrėslės žiedų vandeninė ištrauka veikia antihelmintiškai ir antimikrobiškai. Todėl žiedų užpilas ir žiedų milteliai buvo vartojami apvaliosioms kirmėlėms, ypač askaridėms, varyti. Kaip kartumynas ji žadina apetitą, tačiau vartoti nerekomenduojama dėl toksiškumo (yra mažiau toksiškų augalų, pavyzdžiui, kraujažolės žolė arba žiedynai, pupalaiškio lapai).

Senovėje bitkrėslės žole naikindavo tarakonus ir blakes. Augalo nemėgsta ir musės.

Kadangi bitkrėslė yra nuodinga, jos preparatų net ir skalavimams ar vonioms vartoti nepatartina.

Nuotraukoje Paprastoji bitkrėslė