Aplinkos dizainas

Baltieji sodai

Baltieji sodai

Baltasis sodas (angl.: White garden) – bene pats santūriausias ir elegantiškiausias sodo apželdinimo variantas. Dažniausiai jame vyrauja viena žiedų spalva – balta, ir įvairiausių atspalvių žalia lapų spalva. Iš pirmo žvilgsnio baltasis sodas atrodo labai minimalus ir dvelkiantis ramybe, o jo žiedai tarsi šviečia vakaro ūkanose, todėl šis sodas dar vadinamas „mėnesienos“ arba „mėnulio“ sodu. Baltuosius sodus galima sukurti tiek medžių paunksnėje, tiek labiau saulėtoje vietoje.

Svarbūs baltojo sodo dekoro elementai:

Šiam sodui pageidautina balta tvora, baltas namo fasadas (arba tamsios spalvos augalų gyvatvorė, gali būti ir tamsus namo pamatas, jei gėlynas prie namo).
šviesūs takeliai (gali būti baltos dekoratyvinės skaldos, gludintų akmenėlių ar šviesiai pilko natūralaus akmens plokštės),
balti natūralaus akmens (granito, marmuro ir pan.) akcentai (suoliukai, skulptūrėlės, gėlynų apvadai, gėryklos paukšteliams, saulės laikrodžiai ir pan.),
šviesiai dažyti (ar aptraukti balta medžiaga) sodo baldai ir baltos pergolės su treliažais ir angliškomis altanomis,
baltame sode vietoje medinės pavėsinės puikiausiai tiks ir paprastas baltas saulės skėtis virš poros sodo baldų.

Balti sodaiBaltasis sodas apželdinamas tuo pačiu principu, kaip ir kiti klasikiniai sodai: pakraščiuose prie tvoros ir gėlynų viduryje sodinami aukštesni žydintys ar margalapiai krūmai ir medžiai, arčiau komponuojamos aukštos gėlės ir svyrantys žolynai, o arčiausiai gėlyno krašto sodinami žemaūgiai ir kiliminiai augalai. Tokio sodo apželdinimui galimybės yra neribotos – jam tinkamų augalų galima rasti tarp lapuočių medelių, krūmų, daugiamečių ir vienmečių, taip pat svogūninių ir šakniastiebinių augalų. Tradiciniame baltajame sode spygliuočiai nesodinami.

Baltojo sodo medeliai ir krūmai

Dekoratyvūs medžiai ir krūmai suteikia sodui brandumo, solidumo ir kai kuriems augalams reikalingą pavėsį. Margalapiai ir baltai žydintys medeliai būtų šie:

klevas uosialapis „Variegatum“ (lot.: acer negundo „Variegatum“). Jo lapeliai margalapiai: žalios ir balkšvai gelsvos spalvos. Užauga iki 5-7m. aukščio ir 4-6m. pločio.
Gudobelė vienapiestė „Compacta“ (lot.: crataegus monogyna „Compacta“). Nedidelis, dažniausiai skiepytas rutulinės formos medelis, žydi baltai gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.
Žilakrūmis siauralapis (lot.: elaeagnus angustifolia) – medis iki 5m. aukščio, lapeliai siauri, pavasarį šviesūs, beveik balti, vasarą – pilkai žali. Puikus akcentas baltam sodui dėl lapų spalvos.
Labai tinkamas augalas baltajam sodui – gluosnialapė kriaušė „Pendula“ (lot.: prunus salicifolius). Jos lapeliai pilki, padengti plaukeliais, šakos svyrančios.
Minėtame sode puikiai augs ir guoba kalninė „Camperdownii“ (lot.: ulmus „Camperdownii“) – svyrantis, gana plačios lajos, tamsiai žalios lapijos medis.

Baltai žydinčių krūmų yra nemažai, tačiau jie žydi ribotą laiko tarpsnį, todėl svarbu, kad jie būtų pakankamai dekoratyvūs ir be žiedų. Idealu, jei sodui parenkami augalai, žydintys skirtingu laiku, kad vieni žiedai keistų kitus.

Margalapiai ir baltai žydintys krūmai būtų šie:

Svarainiai puošnieji, tiktų veislės „Nivalis“ ir „Jet trail“ (lot.: chaenomeles speciosa „Nivalis“ ir chaenomeles x superba „Jet trail“). Veislė „Nivalis“ aukštesnė, su spygliukais, užauga net iki 2m. aukščio, žydi baltai balandį-gegužę, kartais pakartotinai rugpjūtį. „Jet trail“ žemesnė, labiau plečiasi į plotį, bespyglė veislė, žydi balandį-gegužę.

Be abejonės, baltajam sodui vieni iš puikiausių baltažiedžių ar margalapių augalų – sedulos (lot.: cornus). Jų įvairovė itin didelė, iš dažniausiai auginamų galima paminėti šias veisles: sedula baltoji „Elegantissima“ (lot.: cornus alba „Elegantissima“), sedula baltoji „Sibirica variegata“ (lot.: cornus alba „Sibirica variegata“), sedula pražangialapė „Argentea“ (lot.: cornus alternifolia „Argentea“), sedula kanadinė (lot.: cornus canadensis), sedula grakščioji „Variegata“ (lot.: cornus controversa „Variegata“).

Rečiau auginamos veislės: sedula japoninė „China girl“ (lot.: cornus kousa „China girl“) – bet kurio sodo pasididžiavimas, tai sedula žalsvais žiedeliais, sedula kininė (lot.: cornus kousa var chinensis) taip pat vertinga veislė, balkšvais žiedais.
Davido budlėja „White profucion“ (lot.: buddleja davidii „White profucion“) – tai krūmas, užaugantis iki 2.5m aukščio, platus. Balti smulkūs žiedeliai susitelkę ūglių viršūnėse į žiedynus, kurių ilgis 30-50cm., žydi liepą – rugsėjį.
Deucija rinčiuotoji „Pride of Rochester“ (lot.: deutzia crenata „Pride of Rochester“) – krūmas, užaugantis iki 2m. aukščio, tiesiomis šakomis, balti žiedai susitelkę į žiedynus, žydi birželį-liepą.
Egzochorda stambiažiedė (lot.: exochorda racemosa) bei egzochorda „The bride“ (lot.: exochorda x macrantha „The bride“) žydintys baltai gegužės mėnesį, labai dekoratyvūs krūmai.
Vieni iš dažniausiai auginamų krūmų baltuosiuose soduose – hortenzijos, jos ypač puošniai atrodo antroje vasaros pusėje, ilgai žydi, gana nereiklios. Tinkamos veislės būtų: hortenzija šviesioji „Anabelle“ (lot.: hydrangea arborescens „Anabelle“), hortenzijos šluotelinės „Grandiflora“ (lot.: hydrangea paniculata „Grandiflora“), „Limelight“ (lot.: hydrangea paniculata „Limelight“), „Kyushu“ (lot.: hydrangea paniculata „Kyushu“), „Tardiva“ (lot.: hydrangea paniculata „Tardiva“).
Reikėtų paminėti, kad lietuviškame baltame sode tiktų jazminai – nuo seno auginamas ir mėgstamas augalas. Tiktų tiek paprastasis darželinis jazminas (lot.: philadelphus coronarius), tiek įmantresnės jo veislės, pavyzdžiui, „Snowbelle“ (lot.: philadelphus „Snowbelle“) – nuostabiais dideliais baltais žiedais, žydi birželį–liepą.

Tinka sodinti ir kompaktiškas veisles, kurios neišauga didesnės nei 2 metrai, pavyzdžiui „Avalanche“ (lot.: philadelphus coronarius „Avalanche“) ar „Belle etoile“ (lot.: philadelphus coronarius „Belle etoile“).
Ilgai žydintis nedidelis krūmelis būtų sidabražolė krūminė „Abbotswood“ (lot.: potentilla fruticosa „Abbotswood“), žydi nuo birželio iki rudens, nereiklus, užauga iki 1m. aukščio.
Vienas iš puikiai medžių pavėsyje augančių ir žydinčių krūmų – lauravyšnė vaistinė „Otto luyken“. Trūkumas – jautrus šalčiui augalas. Žydi gegužę, užauga iki 1m. aukščio.
Gražiai tokiame sode derės karklas alpinis (lot.: salix helvetica) – krūmas arba štambinės formos medelis labai dekoratyviais pilkais lapeliais. Puikus spalvinis akcentas.

Pilkalapių krūmų įvairovėje šiam sodui tiks ir karklai purpuriniai veislių „Pendula“ (lot.: salix purpurea „Pendula“), „Nana“ (lot.: salix purpurea „Nana“).

Ypač didelė puikių augalų grupė yra lanksvos

Tinkamos baltajam sodui veislės būtų šios: lanksva beržalapė (lot.: spiraea betulifolia), viena iš gražaiusių veislių – lanksva pilkoji „Grefsheim“ (lot.: spiraea x cinerea „Grefsheim“), lanksva japoninė „Albiflora“ (lot.: spiraea japonica „Albiflora“), lanksva niponinė „Snowmound“ (lot.: spiraea nipponica „Snowmound“), lanksva slyvalapė (lot.: spiraea prunifolia), lanksva triskiautė (lot.: spiraea trilobata), lanksva vanhuto (lot.: spiraea x vanhouttei). Visos lanksvos nuostabiai žydi, žiedai stipriai kvepia ir vilioja drugelius, bites, jos yra nereiklios, atsparios šalčiams, tai vieni iš lengviausiai auginamų augalų. Puikus pasirinkimas pradedančiam sodininkui.

putinas viburnum plicatum watanabePanašiai didelė yra ir putinų grupė

Rekomenduotinos veislės būtų: putinas angliškasis (lot.: viburnum x calcephalum), putinas korėjinis (lot.: viburnum carlesii), putinas sodinis (lot.: viburnum lantana), paprastojo putino veislės “Compactum“ (lot.: viburnum opulus „Compactum“), „Roseum“ (lot.: viburnum opulus „Roseum“), „Xanthocarpum“ (lot.: viburnum opulus „Xanthocarpum“). Ypač dekoratyviai atrodo raukšlėtojo putino veislės: „Mariesii“ (lot.: viburnum plicatum „Mariesii“), „St Keverne“ (lot.: viburnum plicatum „St Keverne“), „Watanabe“ (lot.: viburnum plicatum „Watanabe“).
Reikėtų nepamiršti ir baltai žydinčių paprastosios alyvos veislių, pavyzdžiui, „Mme Lemoine“ (lot.: syringa vulgaris „Mme Lemoine“), „Edith Cavell“ (lot.: syringa vulgaris „Edith Cavell“).

Klasikiniame baltajame sode beveik privalomi augalai yra baltos rožės ir raganės.

Baltųjų raganių veislės tinka šios: „Marie Boisselot“ (lot.: clematis „Marie Boisselot“)– atspari šalčiui, didžiažiedė (žiedai 15-20cm diametro), žydi birželį ir rugpjūtį-rugsėjį. Puiki pilnavidurės raganės veislė „Sylvia Denny“ (lot.: clematis „Sylvia Denny“)- atspari šalčiams, per sezoną žydi du kartus, nereikia genėti. Laukinio (tartum savaime užaugusio ir neprižiūrimo) baltojo sodo įvaizdžiui puikiai tiks raganė mandžūrinė (lot.: clematis mandschurica) – ilgai žydi smulkiais (1.5 cm. diametro) balkšvais žiedeliais liepą-rugsėjį, ūgliai auga į viršų, tačiau nesikabina į atramas, o į jas atsiremia. Užauga iki 1.5m. aukščio. Iš vijutrių raganių grupės rekomenduojama auginti „White Swan“ (lot.: clematis „White Swan“), jos žiedai diametro 6cm., žydi balandį – gegužę, nereikia genėti, šalčiui pakankamai atspari.

Lietuvoje įprasta raganes auginti šalia atramų, tačiau nedaug kas žino, jog jos – puikus kiliminis augalas. Nuostabiu žydinčiu kilimu auga dauguma raganių iš vijutrių grupės. Norint raganę auginti kaip kiliminį augalą, rekomenduojama iškloti dirvą tamsia geotekstile, ant kurios drieksis raganė.

Rekomenduojamos rožių veislės baltajam sodui: arbatinė rožė „Polarstern“ – balti, dideli žiedai, lapai tamsiai žali, blizgūs. Žemaūgių (kiliminių) rožių veislės: „Alba meidiland“, „Snow ballet“, „Weisse immensee“, parko rožių veislės: „Nevada“, „Schneewittchen“ – tai šalčiui ir ligoms atspari, gausiai žydinti veislė, puikiai tinkanti aplinkai puošti. Daugiau puikių rožių (senovinių ir šiuolaikinių) veislių galite pasižiūrėti viename profesionaliausių Lietuvos dekoratyvinių augalų ūkių – Sibirkos rožyne, www.rozes.lt.

Daugiamečiai augalai baltajam sodui

Baltai žydinčių daugiamečių augalų pasirinkimas milžiniškas – įvairiausių rūšių tarpe yra baltai žydinčių veislių. Saulėtesnėje vietoje tinka gvaizdės pajūrinės (lot.: almeria maritima) veislė „Alba“, krūminis astras (lot.: aster dumosus) veislė „Niobe“, balti sinavadai (lot.: aquilegia), kraujažolė (lot.: achillea), glažutė gauruotoji (lot.: cerastrum tomentosum), gvazdikas plunksninis (lot.: dianthus pumarius), diktonas baltasis (lot.: dictamnus albus), ežiuolė (lot.: echinacea) veislė „Alba“, snaputis (lot.: geranium) veislė „Album“, liatris varpotasis (lot.: liatris spicata) veislė „Alba“, tinka ir įvariausios baltažiedžių bijūnų (lot.: paeonia) veislės, balti vilkdalgiai (lot.: iris), baltagalvės(lot.: leucanthemum), liūtpėdės alpinės (lot.: leontopodium alpinum), vaistutis kaukazinis (lot.: arabis caucasica). Vaistučio veislės tiktų šios: „Plena“, „Variegata“.

Pavėsingame baltajame sode gerai augs žiemė šliaužiančioji (lot.: vinca minor) veislė „Argenteovariegata“, arunkas paprastasis (lot.: aruncus dioicus), baltos astilbės (lot.: astilbe), veislės „Brautschleier“‚ „Diamant“, auskarėliai dailieji (lot.: dicendra spectabilis) veislė „Alba“, gražų kilimą suformuos tramažolė šliaužiančioji (lot.: glechoma hederacea) veislė „Variegata“, našlaitės šiaurinės (lot.: viola sororia) veislė „Albiflora“, plukė lieknoji (lot.: anemone sylvestris), arunkas žemaūgis (lot.: aruncus aethusifolius).

Šiam sodui reikalingi ir augalai dekoratyviais lapais, kurie gėlynui sudaro foną. Tai pilką foną suformuos kiečiai (lot.: artemisia), pavyzdžiui, veislė „Silver queen“. Fonui formuoti tinka ir baltai žydinčios ar turinčios baltais apvadais išmargintus lapus melsvės (lot.: hosta) veislės „Patriot“, „Francee“.Gėlynui aprėminti tinka vilnotoji notra (Stachys lanata) veislė „Helen von stein“, turinti pilkšvus lapus ir sparčiai formuojanti tankų kilimą.

Į atskirą pastraipą reikėtų išskirti privalomą augalą šiam sodui: bijūną (lot.: paeonia, paeonia lactiflora). Tai nuostabūs, puikiai Lietuvoje augantys augalai, pastaruoju metu vėl populiarėjantys dėl minimalios priežiūros, ilgo žydėjimo laiko, puikių naujų veislių pasirinkimo, dekoratyvumo visą sezoną. Rekomenduojame šias veisles „Festiva maxima“, „Bowl of cream“, „White towers“- pilnaviduriai, „Krinkled white“, „White wings“, „Carrara“- tuščiaviduriai, „Duchesse de nemours“ – pusiau pilnaviduriai, šiek tiek panašūs į narcizus.

Baltajame sode grakštų vertikalų akcentą sudaro dekoratyvieji žoliniai augalai. Patys puošniausi yra miskantai (lot.: miscanthus), veislė „Variegatus“, plačiais baltai dryžuotais lapais, veislė „Morning Light“ siaurais lapeliais, veislė „Zebrinus“ dryžuotais lapais, veislė „Silberfeder“. Kiti žoliniai augalai, tinkami baltajam sodui: avižuolės aukštosios (lot.: arrhenatherum elatius) veislė „ Variegatum“, monažolės (lot.: glyceria maxima), poavižės mėlynlapės (lot.: helictotricon sempervivens), rugiaveidės smiltyninės (lot.: leymus arenarius), melvenės melsvosios (lot.: molinia coerulea), spartinos šukinės (lot.: spartina pectinata) veislė „Aureomarginata“. Prieš sodinant šias dekoratyvias žoles, reikėtų turėti omenyje, kad jos plečiasi šaknimis ir kai kurios labai ekspansyvios ir sunkokai suvaldomos.

Svogūniniai ir šakniagumbiniai augalai

Šie augalai džiugina baltais žiedais nuo pat ankstyvo pavasario. Anksčiausiai pradeda žydėti baltos snieguolės ir krokai, vėliau – narcizai ir hiacintai. Baltam gėlynui puikiai tinka tulpės – ankstyvosios veislės „Purissima“, lelijažiedės veislės „White Triumphator“, kitos įvairiausių papūginės, šerkšnotosios, triumfo, darvino ir kt. Vasarą gėlyne žydi lelijos „White sheen“, „Miss Lucy“, „Madonna“, „White heaven“, „Casa blanca“ ir daugybė kitų veislių. Tinka ir balti kardeliai – juos rekomenduojama auginti nedidelėmis grupelėmis po 3-5.

Augalų deriniai

Rekomenduojame keletą augalų derinių baltojo sodo kompozicijoms:

Lanksva + irisai + bijūnai = pavasarį žydinti kompozicija;
Raganės + buksmedžiai + rožės + hortenzijos = klasikinis baltasis sodas;
Balti augalai + melsvai žydintys akcentai (hortenzijos, levandos ir pan) = raminantis sodas;
Balti augalai + šviesiai rožiniai žiedai (bijūnai, angliškos rožės, raganės ir pan.) = romantiškas sodas.

Apie autorių

Monika

Komentuoti tekstą

Komentuoti