Laukiniai augalai labai jautriai reaguoja į aplinkos sąlygų – šviesos, šilumos ir drėgmės pasikeitimus, todėl pagal juos galima apytiksliai nustatyti sėjos ir sodinimo laiką, prognozuoti orus. Štai lazdynai, baltalksniai ir šalpusniai pražysta, kai iš žemės išeina pašalas. Ši augalų trijulė labai svarbi prognozuojant orus. Jeigu pašalas labai gilus, lazdynai ir baltalksniai pražysta dar jam neišėjus, bet šalpusnis nerodo jokių gyvybės ženklų. Ievos pradeda sprogti tik tuomet, kai žemė 30cm gyliu įšilusi 5-7 °C.
Jeigu pirmi pražysta lazdynai, paskui baltalksniai, o galiausiai šalpusniai, pavasaris būna ankstyvas, o vasara šilta. Jeigu pirmas pražysta baltalksnis, o paskui lazdynas ir šalpusniai, prognozuojami nepastovūs orai, bet dažniausiai ilgas pavasaris ir vėsi bei lietinga vasara. Jeigu pirmi pražysta šalpusniai, pavasaris būna vėlyvas, ilgas ir šaltas, vasara šilta ir sausoka.
Kai pradeda augti žieminiai rugiai, parskrenda gandrai ir pražysta gluosniai, lauke galima sėti morkas, pastarnokus, petražoles, ropes, ridikus, ridikėlius, špinatus, žieminius svogūnus, žirnius, sodinti krienus, rabarbarus, šparagus, kopūstų daigus.
Kai sužaliuoja ievos, sukukuoja gegutės arba sugrįžus kregždėms sėjamos gelteklės, petražolės, pupos, salotos, svogūnai, sodinami porų, svogūnų daigai ar ropelės, salierų ir žiedinių kopūstų daigai.
Kai pražysta ieva arba vyšnios galima sėti lepesnius augalus – kukurūzus, pupeles, sodinti vėlyvuosius kopūstus.
Kai pražysta alyvos, į lysvę sėjami agurkai, pupelės, moliūgai, burokėliai rudens derliui, sodinami pomidorai, dumplainiai, šilumamėgės vasarinės ir balkoninės gėlės.
Komentuoti tekstą