Apie gėles Augalų dauginimo būdai

Gėlių dauginimo būdai

Gėlių dauginimas

Kiekviena sumani gėlininkė patinkančių gėlių stengiasi ne pirkti, o pasidauginti. O koks malonumas gėlėmis dalytis su kitais: draugais, kaimynais, net ir nepažįstamais žmonėmis. Sudaigintos, išaugintos iš savų namų sąlygomis gerai augančių kerų, jos puikiai auga įprastomis namų sąlygomis, yra atsparesnės, greičiau prigyja. Pavasaris dauginti gėlėms tinkamiausias metas. Pasidauginusios kambarinių gėlių artėjančiam sezonui galite sukurti nuostabias vazonines kompozicijas balkonams, terasoms, kitai lauko aplinkai puošti, o gėlių daigams pirkti nereikės išleisti nei euro.

Straipsnyje aptarsime kelis dauginimo būdus:

· dauginimą auginiais;
· dauginimą dalijant kerą arba šakniagumbius;
· dauginimą atžalomis ir vaikučiais;
· dauginimą atlankomis;
· dauginimą sėklomis.

Dauginimas auginiais

Gėlių dauginimas auginiais galimas iš iš viršūnių, šoninių ūglių, iš lapų ar jų gabalėlių, iš stiebų dalių. Dauginimo auginiais principas yra tas, kad paėmus reikalingą motininio augalo dalį, ji pamerkiama į vandenį, kad išleistų šakneles arba iš karto pasodinama į substratą. Šiam metodui galima naudoti specialias priemones, kurios spartina įsišaknydinimą ir augimą. Daugiau apie dauginimą auginiais skaitykite čia.

Iš lapų galima dauginti alavijus (lot.: aloe), agavas (lot.: agave), gloksinijas (lot.: sinningia), peperomijas (lot.: peperomia), sanpaulijas (lot.: saintpaulia), storlapius (lot.: crassula), eševerijas (lot.: escheveria). Norint užauginti naują augalą, reikėtų imti vieną sveiką lapą su lapkočiu ir pamerkti į virintą kambario temperatūros vandenį arba pasodinti į smėlio ir durpių mišinį, gerai tinka mišinys sukulentams. Šaknelės pasirodo maždaug per savaitę – dvi. Kai jos užauga maždaug iki 1 cm. ilgio, augalą galima persodinti į vazoną su jam tinkamu substratu.

Iš stiebų dalių galima dauginti kolumnėjas (lot.: columnea), nėrūnes (lot.: schefflera), dracenas (lot.: dracaena), jukas (lot.: yucca), stapelijas (lot.: stapelia), lapenius (lot.: epiphyllum). Šiuo metodu reikalinga nupjauti augalo stiebą peiliu, galima dalinti į maždaug 10 cm. ilgio dalis ir pamerkti į vandenį. Kai augalai įsišaknija, jie perkeliami į vazonus.

Iš lapų gabalėlių galima dauginti begonijas (lot.: begonia), gloksinijas (lot.: sinningia), sansevjeras (lot.: sanseviera), streptokarpus (lot.: streptocarpus), afelandras (lot.: aphelandra). Augalo lapas įpjaunamas tose vietose, kur išsišakoja šoninės gyslos ir prispaudžiamas prie drėgno substrato. Arba galima sveiką lapą supjaustyti į kelias dalis, dėti ant drėgno substrato ir prispausti. Nauji augalai iš tokių lapo dalelių išauga maždaug po 2-3 savaičių.

Augalo viršūnėmis ir šoniniais ūgliais galima dauginti pelargonijas (lot.: pelargonia), hortenzijas (lot.: hydrangea), krotonus (lot.: codiaeum), margenius (lot.: coleus), lauramedžius (lot.: laurus nobilis), galenius (lot.: abutilon), bugenvilijas (lot.: bougainvillea). Šiuo metodu nupjaunama augalo viršūnė arba šoninis ūglis. Įšaknydinimo principas tas pats: ūglis gali būti pamerkiamas į vandenį, kol išleidžia šakneles arba iš karto įterpiamas į substratą.

Dauginimas dalijant kerą arba šakniagumbius

Dalijant kerą galima dauginti anturius (lot.: anthurium), kalatėjas (lot.: calathea), sanpaulijas (lot.: saintpaulia), strelicijas (lot.: strelitzia), kordilinas (lot.: cordyline), bambukus (lot.: bambusa), bilbergijas (lot.: billbergia), zamiokulkus (lot.: zamioculcus). Motininius augalus prieš išskirstant kerą rekomenduojama palieti, kad lengviau išimtumėte iš vazono. Kerą galima dalyti į stiprius 2-3 kerus, prieš tai pašalinus sudžiūvusias, supuvusias ir kitas netinkamas šaknis. Sodinama į tinkamą substratą su geru drenažo slioksniu.

Dalijant šakniagumbius dažniausiai dauginamos kambarinės gėlės – gumbinės begonijos (lot.: begonia), ciklamenai (lot.: cyclamen). Šiuo metodu pavasarį pirmiausiai gumbai yra sudaiginami, sudėjus gumbus į drėgnas durpes (maždaug 3-5 cm. sluoksnio). Kai pasirodo pumpurai, gumbai supjaustomi į gabalus taip, kad kiekviename gabale būtų bent po vieną pumpurą. Tada pjūvio vietos padžiovinamos, apibarstomos medžio anglies milteliais dezinfekcijai ir sodinamos į atskirus vazonus. Daugiau apie šį metodą skaitykite čia.

Dauginimas atžalomis ir vaikučiais

Atžalos yra maži augalai, išaugę aplink motininio augalo pagrindą. Tokiomis atžalomis galima dauginti klivijas (lot.: clivia), agavas (lot.: agave), dryžuotąsias echmėjas (lot.: aechmea fasciata), alavijus (lot.: aloe), avortijas (lot.: havorthia). Tam, kad patogu būtų atskirtį atžalą nuo motininio augalo, reikia iškelti augalą iš vazono, atžala nupjaunama ir pasodinama į atskirą vazoną. Sukulentai: agavos, avortijos ir kt. dauginamos neiškeliant iš vazono, tiesiog nupjaunant atžalas ir pasodinant į tinkamą substratą. Drėgmei palaikyti galima vazoną su nauju augalu uždengti peršviečiamu polietileniniu maišeliu, kol augalas pradės augti.

“Vaikučius” dažniausiai užaugina chlorofitai (lot.: chlorophytum), kai kurios margalapių orchidėjų rūšys. Ant ūglių, kuriuos išaugina šie augalai, yra maži augalai. Šie “vaikai” atskiriami nuo motininio augalo ūglių ir pasodinami atskirai. Kartais šie augaliukai gali būti ir nenupjaunami, o pasodinami į atskirus vazonus šalia motininio vazono, kol prigis ir pradės augti patys, tuomet motininis ūglis gali būti nupjautas.

Dauginimas atlankomis

Atlenkus šakeles, galima pasidauginti gebenes (lot.: hedera), filodendrus (lot.: philodendron), smulkiuosius fikusus (lot.: ficus pumila), kolumnėjas (lot.: columnea), marantas (lot.: maranta), ceropegijas (lot.: ceropegia). Šalia motininio augalo pastatomi keli vazonėliai su tinkamu substratu, į juos atlenkiamos, prispaudžiamos ir užberiamos žemėmis šakelės nuo motininio augalo. Galima naudoti ir įsišaknydinimo priemones. Kai šalelės įsišaknija ir pradeda augti, jos nukerpamos nuo motininio augalo.

Dauginimas sėklomis

Sėklomis galima dauginti ciklamenus (lot.: cyclamenus), cinerarijas (lot.: cineraria), margenius (lot.: coleus), raktažoles (lot.: primula), cikus (lot.: cycas), mimozas (lot.: mimosa). Sėklos sėjamos tiesiai į vazonus arba daiginimo dėžutes ir užberiamos tokiu žemės slioksniu, kokio yra didumo. Jei sėklos labai smulkios, jų užberti nereikia. Žemė sudrėkinama purkštuvo pagalba ir padedama šviesioje, vėsioje vietoje. Jei per tankiai pasėjote, daigus išretinkite arba išpikuokite.

Apie autorių

Monika

Komentuoti tekstą

Komentuoti