Vandens normos negalima griežtai nustatyti, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, metų laiko, vietos, augalo rūšies, augimo, žydėjimo, ramybės būklės, žemės, vazono dydžio ir kt. Net geriausiam augalų žinovui reikalinga nuojauta, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.
Intensyviai augančias gėles kiekvieną kartą reikia laistyti gausiai, ypač tas, kurių dideli lapai, auga per mažame vazone, taip pat žydinčias, laikomas ant saulėtos palangės, kai oras šiltas ir sausas. Labai greitai džiūsta purioje žemėje augančių anturių, azalijų, ciklamenų, begonijų, erikų, kamelijų, paparčių žemės gniužulas, todėl juos reikia bent kartą per dieną gausiai palieti. Ilgesnį laiką didelę drėgmę pakenčia tik kai kurie augalai, pavyzdžiui, kalija, adijantas, viksvuolė, kokospalmė – vanduo gali stovėti padėkle po vazonu.
Ramybės būklėje, taip pat rudens ir žiemos laikotarpiu vėsioje patalpoje gėlės laistomos retai, maždaug kartą per tris savaites, bet ir šiuo atveju reikia atsižvelgti į gėlės rūšį ir kai kuriuos išorinius faktorius. Lieti tiek vandens, kad sudrėktų visa žemė. Kaktusai ir kiti sukulentai žiemą vėsioje vietoje kartais perdžiūsta. Mažai vandens reikia lapus numetusioms pelargonijoms, laikomoms labai vėsioje patalpoje, bet fuksijos ir žiemą mėgsta drėgną žemę.
Labai pavojinga yra lieti kasdien po truputį. Nedidelis vandens kiekis nesudrėkina visos žemės, gniužule lieka sausos žemės, ji po sekančio laistymo sunkiai sugeria vandenį, ir augalas pradeda skursti.
Komentuoti tekstą