Pilnam naujai pasodinto gėlyno grožiui atsiskleisti gali prireikti ne vienerių metų. Ypač jeigu tai sudėtinga daugiaeilė gėlių lysvė – miksbòrderis (angl. mix – sumaišyti + border – kraštas, apvadas) – plotas, apsodintas gėlių ir kitų dekoratyvinių augalų eilėmis siekiant komponuoti augalus taip, jog nuolat būtų žydinčių augalų ir gėlynas išliktu dekoratyvus iki pat rudens.
Gėlės auga lėtai, todėl nevykę sprendimai išryškėja galbūt tik po kelerių metų. Tuomet, kai kiekvienas augalas pilnai išsikeroja ir užpildo jam paskirtą plotą. Tikras menas suplanuoti gėlyną taip, kad gėlės nestelbtų viena kitos, bet derėtų tarpusavyje, o žiedai keistų žiedus pavasario iki rudens.
Planuojant gėlyną svarbu atsižvelgti į tai, jog sudėtiniuose gėlynuose augalai suauga labai tankiai, kaip natūralioje pievoje. Todėl svarbu, kad jiems nieko netrūktų. Kartu sodinami tik tos gėlės, kurios natūraliai taip pat auga panašiomis sąlygomis (pagrindiniai faktoriai – dirva, šviesa, drėgmė ir šiluma). Geriausiai augalai jaučiasi, kai “kaimynų” šaknys auga skirtingu gyliu ir nekonkuruoja dėl maisto ir drėgmės.
Apie sudėtinius gėlynus
Sudėtiniai gėlynai sodinami atviroje saulėtoje vietoje (ypač miestų želdiniuose) arba sklypo pakraštyje prie aukštos sienos, tvoros, gyvatvorės arba medžių ir krūmų grupių. Lygioje vietoje labiausiai tinka vienodo aukščio vienmečiai augalai. Jie išdėliojami įdomesniais raštais (žr. gėlynų formos), suderinamos žiedų ir lapų spalvos. Jeigu sodinama prie tvoros arba sienos, tuomet gėlės išdėstomos pakopomis – nuo žemiausių augalėlių iki aukščiausių, kad visi augalai būtų gerai matomi iš numatytos stebėtojo pozicijos.
Daugiaeiliai gėlynai skirstomi į vienmečių, daugiamečių gėlių ir mišrius. Vienmečių gėlių lysvės dažniausiai želdinamos miestų parkeliuose, o daugiamečių ir mišrios labiau paplitusios privačiose valdose. Tinkamai iš gėlių ir sumedėjusių augalų suformuotas gėlynas gražus nuo kovo iki spalio.
Pirmos pražysta smulkiasvogūnės gėlės, paskui tulpės, hiacintai, plukės, miniatiūriniai vilkdalgiai, forzitijos. Kai ankstyviausi svogūniniai augalai peržydi ir sunyksta, o vasariniai dar tik krauna pumpurus, plikus žemės plotelius galima uždengti vienmetėmis gėlėmis. Mišrų gėlyną labai pagyvina augalai margais ir spalvotais lapais.
Giliau įsišaknijančių svogūninių augalų kaimynystėje galima sodinti astilbes, monardas ir flioksus, kurių šaknys paviršinės, o bijūnai neblogai auga po dideliais medžiais. Daugiaeilėse lysvėse nerekomenduojama planuoti sodinti labai greitai augančių ir šakniastiebiais plintančių augalų, nes jie nustelbia kaimynus.
Gėlyno planavimas ant popieriaus
Suplanuoti sudėtinį gėlyną taip, kad vėliau nereikėtų dar keletą kartų persodinti, gerokai sunkiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Iš pradžių sudaromas sąrašas augalų, kuriems tinka išrinkta vieta (žemė, drėgmė ir šviesa) ir kurie dera prie lysvaitės stiliaus. Atskirai pažymimos efemeroidinės (trumpos vegetacijos) gėlės, augalai suskirstomi į grupes pagal aukštį, o paskui į dar smulkesnes grupeles pagal lapų formą, spalvą ir dekoratyvumą.
Svarbu suskaičiuoti, kiek augalų reikės 1-1.5 m pločio gėlynui. Medeliui, krūmui ar stambiai gėlei skiriama ne mažiau kaip 100-150 kvad. cm, vidutinei gėlei – apie 50-60 kvad. cm, smulkių ir kiliminių gėlių grupelėms – 30 kvad. cm.
Sudėtiniame gėlyne svarbu ne tik augalų derinimas tarpusavyje (žr. augalų derinimas sodinant) bet ir visas gėlynas turi derėti prie sodo ir namo stiliaus. Natūralios pievelės tipo lysvaitės netinka prie modernių ar baroko stiliaus pastatų, ten geriau sodinti brangius žemaūgius įvairių formų spygliuočius, rododendrus arba puošnius kiliminius augalus. Ryškios gėlių kompozicijos universalios, jos dera tiek šalia didžiulio kotedžo, tiek prie kuklaus vasarnamio.
Prie bendro stiliaus derinamas ir gėlyno apvadas. Daugiaeilę gėlių lysvaitę visuomet galima įrėminti veja. Gėlyno prie tako pakraščių akcentuoti nereikia, užtenka kraštinių plytelių arba bordiūro. Pievas imituojantys gėlynai natūraliau atrodo aptverti žema rąstelių arba pinta karklų tvorele. Puošnioms ir ryškioms lysvaitėms tinka dekoratyvinių plytelių, blokelių ar vamzdžių tvorelės.
Iš žemaūgių puošnių medelių ir krūmų galima suformuoti originalų daugiaeilį gėlyną. Ypač gražiai atrodo dekoratyviai suformuoti spygliuočiai su rododendrais ir viržiais bei erikomis. Netinka rūšiniai, taip pat greitai ir plačiai augančių dekoratyvių formų spygliuočiai.
Lysvaitėje geriausiai jaučiasi mikrobiotos, šliaužiantys, horizontalūs ir piramidiniai kadagiai bei tujos, rutulio formos miniatiūrinės eglutės, kėniai, kalninės pušaitės, žirniavaisiai puskiparisiai. Atkreipkite dėmesį į spyglių dydį, formą ir spalvą. Auksinio ir sidabrinio atspalvio spygliuočiai labai puošniai atrodo prie tamsiai žalių rododendrų lapų.
Gėlyno formavimas sode
Pirmiausiai sodinami stambūs augalai gražiais įvairių formų lapais – gaurės, arunkai, rodžersijos, viendienės, stambios melsvės ir sibiriniai vilkdalgiai. Lysvės pakraštyje prie sienos ar tvoros tinka aukštaūgiai augalai stačiais stiebais ir nestambiais, bet dailiais lapais, ir vijokliai – laipiojančios rožės, raganės, vijokliniai sausmedžiai. Tarp aukštaūgių gėlių sodinamos vidutinio aukščio gražiai žydinčios gėlės – ramunėlės, korėjinės chrizantemos, vilkdalgiai, rytinės aguonos.
Smulkialapėmis melsvėmis, paparčiais, heicheromis ir astilbėmis užkaišomi tarpeliai ir paslepiami negražūs kitų augalų lapai. Priekyje sodinamos žemaūgės gėlytės – raktažolės, našlaitės, šilagėlės ir uolaskėlės, kiliminiai augalai. Tarpeliuose sukaišomi svogūniniai ir trumpos vegetacijos augalai; prie sienos – aukštaūgės lelijos ir kardeliai, per vidurį – tulpės, narcizai, hiacintai, o lysvės priekyje – krokai, snieguolės ir sniegžydrės.
Sudėtiniui gėlynui tinka beveik visi žemaūgiai rododendrai kompaktiška laja. Svarbiausia, kad jie būtų atsparūs šalčiui. Tarp spygliuočių, rododendrų, erikų ir viržių paslėpkite smulkiasvogūnes gėles, priekyje sodinkite uolaskėles, liūtpėdes, šilropes, papuoškite driadomis ir žemaūgiais paparčiais.
Šie augalai geriausiai jausis pusiau pavėsyje, rūgštokame priemolyje. Rododendrams ir viržiams į žemę pridėkite spygliuočių miško paklotės ir pušų spyglių. Rododendrai nepakenčia perdžiūvimo, visi šie augalai nemėgsta stovinčio vandens. Lysvės pakraštys įrėminamas akmenimis arba stambiomis medžio riekėmis, bet tinka ir šaligatvio plytelės arba pievelė.
Spygliuočiai ir rododendrai sodinami pavieniui, kiti augalai – didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis. Toliausiai įkurdinkite rododendrus, spygliuočius per vidurį, o kiliminius ir smulkiasvogūnius augalus, taip pat erikas bei viržius – priekyje.
Komentuoti tekstą