Japoniškas akmenų sodas
Jei nebijote atsisakyti europietiško sodų puošnumo, mėgstate ramybę ar esate linkęs į filosofinius apmąstymus, jūsų sodui gali tikti japoniško akmenų sodo stilius. Ypatingos specialios formulės kaip kurti tokį sodą nėra, tačiau reikėtų žinoti tam tikrus pagrindinius akmenų sodo formavimo principus.
Akmenų sodo filosofija
Japoniškame interjere ir kraštovaizdžio dizaine akmuo yra pagrindinis simbolis. Tai susiję su japonų požiūriu į akmenį, kaip į patį tobuliausią gamtos kūrinį. Japoniškoje tradicijoje akmuo simbolizuoja gamtos grožį ir amžinybę. Dideli akmenys asocojuojasi su uolomis, banguotas skaldos paviršius įkūnija vandenį. Akmenų sodai yra japoniško simbolizmo viršūnė, nes jie priverčia vystyti vaizduotę meditacijos metu. Tokie sodai atspindi ne kažkurią gamtos dalį, bet yra pačios gamtos simbolis. Akmenys yra tarsi skulptūros – jų plastika, proporcijos, tūrių suderinamumas ir išdėstymas erdvėje sudaro akmenų sodo estetiką. Visi kiti kraštovaizdžio elementai yra tik fonas, kuriame turi atsiskleisti akmenų grožis ir unikalumas.
Daug tuščios erdvės akmenų sode numatoma ne veltui: šioje “tuštumoje” japonai įžvelgia laisvę, ateitį, pasaulio amžinybę. Tačiau toks sodas turi sudaryti uždaros erdvės įspūdį, nepasiekiamą pašalinėms akims.
Akmenų sodas simbolizuoja vyrišką pradą, nes akmuo Japonijoje asocijuojasi su su šviesia vyriška jėga – Jan. Vanduo, kuris tekančios saulės šalyje simbolizuoja tamsiąją moteriškąją pradžią, sukuriamas iš smulkaus granito, skaldos ar smėlio. Dažnai klausiama, kodėl siekdami šviesos, japonai išvis neatsisako vandens motyvų sode. Tačiau atsakymas paprastas: pasaulyje viskas turi būti harmonijoje, ir negali kosmosas egzistuoti tik su vienu pradu. O akmenų sodas ir yra tam tikras pasaulio modelis.
Akmenų sodo paskirtis
Tokio sodo užduotis – “sustingusio” vaizdo pagalba padėti žmogui susikoncentruoti, įsivaizduoti tam tikras asociacijas. Pagal Dzen mokymą, pasaulis toks, kokį mes jį įsivaizduojame. Sutelkęs dėmesį į akmenį, aplink kurį nupiešti skaldos ratai, žmogus gali įsivaizduoti panirusį į vandenį akmenį ir sklindančias bandeles nuo jo.
Akmenų sodai atsirado šventyklose tam, kad žmogus galėtų susikaupti ir sutelkti dėmesį į kurį nors dėmesio tašką. Vėliau ši meditacijos praktika pasiekė pasaulietinė visuomenę, tačiau sodų paskirtis liko tokia pati: juose žmonės pasitraukdavo nuo pasaulio triukšmo ir problemų, medituodavo. Japonai paprastume matė pasaulio harmonijos dėsnius, todėl tokie sodai ir dabar tarnauja lankytojų estetiniam pasitenkinimui.
Pagrindinių elementų išdėstymas
Pirmas įspūdis, kurį sudaro akmenų sodas – tuštuma. Vis dėl to, tai ne taip elementaru, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Japoniško akmenų sodo sukūrimas paklūsta griežtoms taisyklėms:
Japoniškas akmenų sodas turi būti orientuotas į kokį nors susikaupimo tašką, atsižvelgiant į paros laiką, kurį jūs planuojate čia praleisti. Idealu, jei susikaupimo taškas yra šiaurinėje sodo dalyje, kad vidurdienio saulė nešviestų į akis. Jei numatote pralesti sode rytines ar vakarines valandas, tai elementą žvilgsnio koncentracijai rekomenduojama išdėstyti atitinkamai vakarinėje ar rytinėje sodo dalyje.
Sode turi būti sukuriamas kontrastas tarp atvirų ir užpildytų erdvių, neverta stengtis užpildyti kiekvieną kvadratinį metrą, kaip europietiškuose soduose.
Pagrindinis japoniško sodo kūrimo principas – asimetrija, o akmenų sode asimetrija ta prasme, kad čia neturi būti panašaus dydžio elementų, išdėstytų paraleliai. Atsižvelgiama netgi į elementų atspindžius vandenyje arba jei vandens nėra – į šešėlių ribas.
Pagrindinė akmenų išdėstymo forma akmenų sode yra geometrinis septyniakampis, kurio kampai sujungti linijomis. Projektuojant akmenų sodą ši figūra naudojama teisingam objektų išdėstymui. Idealu, jei sodas yra tokio dydžio ir formos, kad septyniakampis telpa visas. Tačiau jei esama erdvė yra apribota dydžio ar formos, tai sodo forma gali atspindėti dalį šio septyniakampio, su sąlyga, kad likusieji elementai bus išdėstiti atsižvelgiant į šias linijas ir susikaupimo taškus. Septyniakampio dydis gali būti įvairus, kuo jis bus didesnis, tuo sodas atrodys erdvesnis. Pagrindinė kompozicijos išdėstymo taisyklė – akmenys išdėstomi linijų susikirtimo taškuose.
Vieta, kurioje yra išdėstytas sodas, turi būti visiškai uždengta smėliu, skaldele ar smulkiu žvyru, kuriame grėbliu nubrėžiamos banguotos linijos, simbolizuojančios vandenį. Žemė po skalda turi būti gerai išlyginta ir sutrombuota. Toks piešinys išlieka priklausomai nuo gamtinių sąlygų – 2-3 savaites, vėliau jį reikia atnaujinti, jei reikia, papildyti skaldos sluoksnį, jei reika, apipurkšti vandeniu ir pan.
Keli japoniško akmenų sodo išdėstymo pavyzdžiai
Pirmas pavyzdys. Visi akmenys išdėstyti ant skirtingų geometrinės figūros linijų susikirtimo taškų. Tai reikškia, kad iš kiekvieno sisikaupimo taško (A, B, C, D, E, F, G) galime matyti visus akmenis.Kryželiu pažymėtą akmenį sunkiau pamatyti iš taško C, jei šalia esantis didysis akmuo bus tikrai per didelis.
Antras pavyzdys. Visus akmenis galima pamatyti iš susikaupimo taško F, o iš visų kitų taškų kažkurio vieno akmens nesimato (schemoje parodyta rodyklėmis). Kryželiais pažymėti akmenys visada matomi iš visų susikaupimo taškų. Šie akmenys turi būti parenkami didesni ir įdomesni.
Trečias pavyzdys. Iš visų susikapupimo taškų kažkurio akmens nesimato, o iš taško D nesimato dviejų akmenų (schemoje parodyta rodyklėmis). Kryželiu pažymėtas akmuo, kuris visada matomas iš visų susikaupimo taškų. Šis akmuo taip pat gali būti parinktas ypatingo dydžio ar formos, ar struktūros, ar spalvos.
Akmenų sodo elementai
Akmuo. Kiekvienas akmuo sodo sukūrimui parenkamas atsižvelgiant į formą, struktūrą, spalvą, be viso to labai svarbu, kad jie negulėtų kiekvienas atskirai, o organiškai įsilietų į kraštovaizdį, taip sukurdami iliuziją, kad paviršius, ant kurio guli akmenys, slepia kur kas daugiau, nei atrodo. Japonija – tai grandinė vulkaninių salų, todėl ir akmenų soduose dažniausiai naudojami vulkaninės kilmės akmenys: granitas, bazaltas, tufas ir kt. Pagal formą akmenys skirstomi į kelias grupes: akmuo-statula, žema vertikalė, plokščias akmuo, netaisyklingos formos akmuo. Išdėstant akmenis sode reikėtų atsižvelgti ne tik į anksčiau minėtus parametrus, japonai tiki, kad kiekvienas akmuo turi “veidą”, kuris atspindi akmens charakterį. Manoma, kad yra akmenys, “žiūrintys” į viršų, yra “žiūrintys” apačion, yra “stovintys” akmenys, yra “gulintys”, yra akmenys “bėgantys”, yra juos “besivejantys”. Skirtingų akmenų daugybė, kaip ir vaidmenų, kuriuos atlieka kiekvienas iš jų. Todėl dažnai akmenų sodus įrengia tie profesionalai, kurie sugeba pamatyti subtilų kiekvieno akmens individualumą.
Privatumas. Norint sukurti tinkamą ramybės ir vienatvės atmosferą sode, jį reikia apsupti nepermatomais barjerais nuo išorinio pasaulio. Nuo pašalinių akių apsaugos ir paprasta betoninė tvora, tačiau rytietiško stiliaus išlaikymui reikėtų akmeninės tvoros ar pintos bambukinės tvoros su užaugusiomis lianomis, o už jos – aukštų medžių eilė.
Tsukubai. Tai tradicinis bet kurio japoniško sodo elementas – tal lyg akmeninis dubuo su tekančiu vandeniu, aukščio maždaug 20-30 cm. Anksčiau tsukubai naudojo nusiplauti rankoms prieš arbatos ceremoniją, dabar tai – dekoro elementas. Tsukubai statomas ant lygaus paviršiaus, šalia pastatomas akmeninis žibintas. Šiai mažosios architektūros formai reikalinga nedidelė vonelė, vandens siurbliukas, vandens vamzdis , akmuo-dubuo, keli mažesni akmenys. Vonelė su vandens atvedimu ir išvedimu įkasama į žemę, užberiama ta pačia skalda, kaip ir visas akmenų sodas. Ties jau paslėptos vonelės vienu kraštu statomas akmuo-dubuo, į kurį teka vanduo, o aplink nepastebimus vonelės kraštus išdėstomi mažesni akmenys. Vanduo iš dubens sruvena į užmaskuotą vonelės dugną, o iš jo – gali grįžti atgal.
Akmeniniai bokštai. Prie tsukubai galima pastatyti akmeninius bokštus. Šis dekoro elementas gali būti keturkampis, ašruonkampis, ar netgi apvalus ir sudarytas iš keleto aukštų su stogeliais. Nedideliam sodui reikėtų rinktis nedidelį bokštą (trijų-penkių aukštų), nes sode pagrindinį vaidmenį atlieka akmenys, šiuo atveju didžiulis bokštas užgoš akmenis.
Žibintai. Žibintai akmenų sode reikalingi ne tik dėl apšvietimo tamsiu paros metu, bet ir kaip puikus dekoro elementas. Galima sukurti nuostabią šviesos ir akmens kompoziciją teisingai sustatant žibintus. Japoniško sodo žibintai turėtų būti iš medžiagų, kurios harmoningai dera su kitais šio sodo elementais: akmens, medžio, pemzos. Yra keletas populiarių japoniško sodo žibintų tipų:
Tači – gata (tachi gata), aukšti, iki 1.5 m. aukščio (kartais ir iki 3 m.), skirti dideliems sodams. Šie žibintai skirti vietai, kur šeimininkas priima pačius garbingiausius svečius.
Ikekomi – gata (ikekomi gata) žibintai dažniausiai išdėstomi netoli tsukubai, bet tinka ir kitoms sodo vietoms apšviesti. Jų šviesa nukreipta į apačią.
Jakimi (jukimi) – gata (yukimi gata) gali būti su kvadratiniu ar apvaliu stogeliu, pagrindas gali būti betoninis ar akmeninis, o šviesos ryškumas mažinamas matiniu stiklu.
Oki – gata (oki gata) maži žibintai, naudojami nedideliuose soduose.
Komentuoti tekstą