Šią žiemą, kaip ir praeitais metais prekybos centruose galima įsigyti vazonuose užaugintų paprastųjų ir sidabrinių eglių, skandinaviškų europinių ir puošniųjų kėnių (prekės lapelyje jie vadinami kalėdiniais arba dekoratyviniais medeliais, dekoratyvinėmis eglutėmis, daniškomis eglutėmis arba eglutėmis iš Normandijos).
Nors ir keletą kartų brangesni, kai kurie tvirtina, jog kėniai verti savo kainos. Kėnių mėgėjai argumentuoja, jog jie nebarsto spyglių kaip eglės, jų spygliai plokšti, tamsiai žali (iš apatinės pusės šviesūs) arba melsvi ir švelnūs. Kėniai išsilaiko ilgiau – be vandens išbūna gražūs net 1.5 mėnesius todėl jais prekiauti pradedama labai anksti.
Tačiau kėnis turi ir minusų – pavyzdžiui galite pasigesti tradicinėms Kalėdų eglutėms būdingo kvapo, o jo spygliai plokščios formos (labiau primena lapelius), o kaina gerokai didesnė. Prekybininkai už aukštesnius kėnius drąsiai prašo 50-100 EUR. Nepaisant to, teko matyti, kaip kėnis net nesulaukęs švenčių nugelto ir prarado savo dekoratyvią išvaizdą.
Be to, kėnio kotas gali būti gerokai storesnis, todėl jeigu mėgstate puošti aukštą eglutę atsiminkite, jog kėnis kurio aukštis siekia 1.5 ir daugiau gali turėti 12-16cm skersmens kotą. Tokiu atveju gali tekti investuoti į tvirtesnį bei platesnį Kaledų eglutės stovą. Negana to, toks medis sveria gerokai daugiau ir jį transportuoti gali būti žymiai sunkiau.
Paprastosios eglės kambaryje jau po 2-3 dienų gali imti barstyti spyglius. Jas geriausiai pirkti prieš pat Kalėdas ir laikyti kuo šalčiau (kieme, balkone).
Praktinis patarimas: Net jeigu labai skubate, nepirkite pirmos pasitaikiusios Kalėdų eglutės – išsirinkę patikusią eglutę stuktelėkite kotu į žemę. Jeigu medelis apdžiūvęs, seniai nukirstas – pabirs spygliai.
Kalėdų eglutės dažnai turi malonų kvapą, tačiau keletas rūšių tuo nepasižymi. Pavyzdžiui baltoji eglė (Picea glauca) anglų kalboje pravardžiuojama “kačių šlapimo egle” (Cat-piss spruce), tačiau neapsigaukite – katės čia nieko dėtos, kadangi ši elgės rūšis savaime dvokia kačių šlapimu. Negana to, šio kvapo gali visai nesijausti kol medis laikomas vėsiai lauke. Tačiau vos tik baltoji elgė atsidurs šiltoje patalpoje.. na galima sakyti turėsite tikrai įsimintinas Kalėdas.
Dažnai prekiaujama ir vazonuose užaugintomis eglėmis. Jeigu pasiseks ir įsigysite vazone nuo mažens augintą medelį, o ne persodintą prieš pat prekybos sezoną, pavasarį jį galėsite pasodinti sode. Vazonėliuose dažniau prekiaujama įvairių rūšių kėniais, paprastosiomis, dygiosiomis ir kitomis puošniomis eglutėmis. Tačiau lauke auginti medeliai, įnešti į šiltus namus, dažnai susipainioja metų laikuose, pradeda augti, sirgti.
Nukirstos eglutės iki švenčių pamerkiamos į vandenį, tačiau neskubėkite to daryti vos tik parsinešite medį namo. Nupjautas kotas jau kurį laiką buvo atvirame ore, todėl kotas šiek tiek apdžiuvo, o atviros poros užsikimšo medžio sakais. Jeigu turite galimybę -pjūklu patrumpinkite kotą bent 1 cm. Taip Jūs užtikrinsite Kalėdų eglutės galimybę apsirūpinti vandeniu ir ji ne taip greitai ims barstyti spyglius.
Tikėtina, jog pirmomis dienomis augalas išgarins ir tuo pačiu pareikalaus dapilti daugiausiai vandens, todėl vandens lygį talpoje patikrinkite keletą kartų per dieną. Jeigu turite galimybę – pasirinkite stovą su kuo didesne talpa vandens atsargoms, kadangi ne visi stovai yra vienodai geri šiuo požiūriu.
Vėliau pastebėsite, jog laikui begant vandens poreikis mažėja, o pasibaigus šventėms kartais augalas visai nebenaudoja vandens (tiesa, dalis jo natūraliai nugaruoja šiltoje patalpoje).
Anksčiau būdavo įprasta iki švenčių medžio nepuošti, vietoje to, Kalėdų eglutė buvo įstatoma į kibirėlį su šlapiu smėliu ir laikoma vėsiai (balkone, lauke). Jeigu šalta, galima palikti balkone be vandens, bet nieko baisaus, jeigu eglutė kibirėlyje įšala.
Prieš puošimą įneškite eglutę į vidų ir palikite, kad atšiltų ir apdžiūtų. Kad nekristų spygliai, kai kurie augintojai rekomenduoja eglę nupurkšti floristiniu arba paprastu plaukų laku, bet tuomet nelieka natūralaus jos kvapo. Laikykite eglę toliau nuo židinio ar radiatoriaus.
Komentuoti tekstą