Iš pušų, eglių, kėnių ir kitų spygliuočių šakelių nesunku surišti šventinį vainiką arba girliandą. Tokie vainikai būna dviejų tipų – kabinami arba dedami ant šventinio stalo. Vainikai rišami ant O raidės formos pagrindo. Parduotuvėse yra pirkti paprasto ar kietinto floristinio putplasčio, standžiai susuktų šiaudų, įvairių šakelių vainikų pagrindų. Patiems galima pasigaminti vainiko pagrindą iš nesmulkinto šieno, šiaudų, karklų (žilvičio) vytelių arba vynmedžių, sausmedžių šakelių.
Išgenėję vynmedžius neišmeskite jų šakų, ypač jaunų ir lanksčių. Jas laikykite vėsiai, balkone, garaže ar rūsyje, prieš vainikų pynimą keletą valandų pamirkykite vandenyje, o geriausiai pamerkti iš vakaro. Pinti paruoštų žilvičio šakų (šutintų ir nužievintų) galima gauti turguje pas pynėjus arba specializuotose amatų reikmenų parduotuvėse. Tačiau ir patys jų galite prisipjauti pamiškėse. Pjaukite kuo tiesesnes, nešakotas, tolygiai plonėjančias jaunas šakas, jas lengviau lankstyti. Suriškite pundeliais, laikykite vėsiai ir sausai. Prieš naudojimą parą pamirkykite vandenyje (vonią pripilkite karšto vandens, sudėkite šakas, prispauskite, kad neiškiltų ir palikite iki ryto.
Tuščią plastikinį kibirą apverskite dugnu į viršų. Vytelės turi būti dvigubai ilgesnės už kibiro perimetrą, kad galėtumėte apvynioti jį 1.5 arba 2 kartus. Imkite 3-4 vyteles, sudėkite storgalius lygiai ir apjuoskite kibirą, tuo pačiu sukdami vyteles aplink savo ašį. Viršūnes paslėpkite, vainiką sutvirtinkite lanksčia, bet tvirta vielute arba lipnia juostele.
Pagrindas vainikui paliekamas, kad išdžiūtų, tuomet ištraukite kibirą. Sausas vytelių vainikas yra tvirtas ir gražus, išlaiko savo formą (lipnią juostelę galima nuimti), jo nebūtina slėpti spygliuočių šakelėmis. Labiau įgudus vytelių vainikai pinami ant stalo – nereikia nei kibiro, nei vielos ar lipnios juostos.
Dar paprasčiau pagaminti šieno (geriausia – ilgos sausos žolės) vainiko pagrindą. Šienas supašomas į standžius 2 sprindžių ilgio kuokštelius, kurie kraunami ratuku vienas ant kito. Viršutinis kuokštelis turi pusiau uždengti apatinį.
Kai suformuojamas ratas, šienas standžiai apvyniojamas špagatu. Jeigu šienas sausas ir nelankstus, jį reikia šiek tiek sudrėkinti.
Dažnos moters spintoje guli daug nenaudojamų vielinių pakabų, ant kurių kabinami rūbai cheminėse valyklose. Iš dviejų tokių pakabų išeina neblogas pagrindas nedideliam ir nesunkiam vainikui.
Viela palyginti stora, todėl apskritimui suformuoti reikės replių. Iš vielinių pakabų gaminami vainikai durims ar sienoms papuošti, nes jie iš karto su kabliuku.
Daugiau įdėjų vainiko dekoravimui rasite čia.
Floristinis putplastis tvirtas, lankstus, į jį lengva įsmeigti papuošalus, bet kartą įsmeigus, ten juos reikia ir palikti, nes ištraukus lieka skylės. Taigi putplastis – idealus pagrindas vainikui, jeigu esate įgudęs arba šakeles ir papuošalus ne smeigsite, bet rišite.
Spygliuočių vainikui tinka įvairių augalų šakelės. Atsiminkite, kad paprastųjų eglių ir kadagių spygliai ima greitai byrėti. Šiek tiek ilgiau nekrenta pušų spygliukai, o kėniai beveik visai nebarsto spyglių. Vainikams labiausiai tinka trikampės 20-25 cm ilgio šakelių viršūnės.
Prie pagrindo šakelės rišamos vielute pagal laikrodžio rodyklę, ratuku ir tankiai. Šakelės turi uždengti viena kitos kotelius ir vielą. Jeigu šakelės retos arba negražios, iš pradžių jos surišamos į pundelį, paskui pundelis tvirtinamas prie vainiko pagrindo. Panašiai pinamos ir girliandos.
Vainikai ir girliandos puošiamos kankorėžiais, cinamono lazdelėmis, sausomis gėlėmis, kaspinėliais, vaisiais ir uogomis, žvakėmis, eglutės žaisliukais, sėklų dėžutėmis. Papuošalai pritvirtinami vielute arba priklijuojami karštais klijais floristiniu pistoletu.
Komentuoti tekstą