Kaulavaisinių monilioze (Monilinia laxa, Monilinia fructigena) serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos.
Moniliozinė degligė (Monilinia laxa) pasireiškia pavasarį – ruduoja, nudžiūsta žiedynai, pradėję skleistis lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Liga pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų – vaismedžiai atrodo lyg apšalę ar apdegę. Kartais drėgnu oru ant nudžiūvusių žiedų ir lapų susidaro pilkšvos dulkingos konidijų karputės. Vasarą konidijos apkrečia kitus lapus.
Monilijos (Monilinia fructigena) užpuola nokstančius sutrūkusius, mechaniškai arba vabzdžių pažeistus vaisius. Atsiranda nedidelės rudos puvinio dėmės, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių. Ant dėmių auga rusvos, dulkingos, netvarkingai išsidėsčiusios konidijų karputės. Dalis sergančių vaisių nukrinta, kiti virsta mumijomis. Serga ir užkrėsti nuskinti vaisiai.
Senų ligotų šakučių žievė sueižėja. Grybiena žiemoja pažeistose šakutėse ir vaisių mumijose. Liga ypač plinta, kai per žydėjimą šalta ir drėgna, medžiai auga drėgnose ir pavėsingose vietose. Sporas platina vėjas, lietus, vabzdžiai.
Pažeisti ūgliai ir šakutės išpjaustomos ir sunaikinamos. Jeigu po žiemos atsiranda žaizdų, iš kurių teka lipai, jas būtina išvalyti, dezinfekuoti ir aptepti. Anksti pavasarį, prieš pumpurį brinkimą, sergantys medeliai purškiami fungicidais su variu, sprogstant pumpurams – fungicidais be vario. Po žydėjimo (kai krinta vainiklapiai) ir, jeigu reikia, dars sykį po10-14 dienų purškiama fungicidais be vario. Labai svarbu atkreipti dėmesį į chemikalų karencijos laikotarpį, nes per vėlai nupurškus vaisių nebus galima valgyti
Slyvų sidabraligė (Chondrostereum purpureum) – dažna slyvų, trešnių, abrikosų, persikų liga, bet labai sparčiai plinta ir vyšniose, sukeldama lapų sidabraligę ir medienos baltąjį puvinį. Sergančių augalų lapai pasidaro balzgani (atrodo pienuoti arba sidabruoti). Jie šiek tiek susiraitę ir mažesni už sveikus lapus. Ligos požymiai pirmiausia išryškėja apatinių šakų lapuose, paprastai birželio mėnesį. Antroje vasaros pusėje visi lapai pasidaro balzgani, vėliau paruduoja ir nukrinta anksčiau, negu sveikų vaismedžių. Sergantys vaismedžiai dažniausiai nedera, nusilpsta. Po metų smarkiau pažeistos šakos ima džiūti.
Liga gali būti infekcinė arba neparazitinė. Sidabraligę gali sukelti ir stresas – boro trūkumas dirvoje, arba azoto perteklius, kai augalas skatinamas augti, sausa žemė ir oras, kai labai kaitri saulė, stiprus genėjimas, perskiepijimas, voratinklinių erkių pažeidimai. Kai aplinkos sąlygos pasikeičia ir augalas atsigauna, nauji ūgliai auga sveiki. Kai sidabraligę sukelia stresas, prie pagrindinių lapo gyslų lieka žalių plotų. Deja, dažniau pasitaiko negrįžtama – infekcinė ligos forma, kuri gali ilgai „slepiasi“, ir pasirodo tik tuomet, kai augalas nusilpsta. Pažeistų šakų ir kamienų žievė sueižėja ir pamažu apsitraukia grybo vaisiakūniais.
Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo trūkinėjimo. Išpjaustomosi pažeistos šakutės, o žaizdos aptepamos. Žaizdos šakose, jeigu jų neįmanoma išpjaustyti, dezinfekuojamos ir aptepamos. Anksti pavasarį, prieš pumpurų brinkimą, profilaktiškai purškiama fungicidais su variu. Rudenį, kai krinta lapai, purškiama neorganiniais fungicidais, nes jie skatina lapų kritimą ir profilaktiškai apsaugo vaismedžius nuo galimos infekcijos. Negalima sode palikti pūvančios medienos.
Slyvų šratlige (Clasterosporium carpophilum) serga slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai, persikai. Labiausiai nukenčia slyvos, kiti kaulavaisiniai augalai mažiau. Liga pažeidžia lapus, ūglius, pumpurus, vaisius. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos, iki 5 mm skersmens, tarpusavyje kartais susiliejančios dėmės (jas riboja raudonai rudas lapalakščio ruoželis). Dėmės audiniai sunyksta ir lapai pasidaro skylėti. Ant ūglių žievės susidaro nedidelės, iš pradžių apskritos, vėliau pailgos oranžiniai raudonos dėmės šviesesniu viduriuku.
Žievė per dėmes suplyšta, sunkiasi lipai. Ligos pažeisti pumpurai pajuoduoja, blizga, atrodo kaip nulakuoti, neišsiskleidžia. Anksti užsikrėtusiuose vaisiuose atsiranda gilios žaizdos, vėliau apsikrėtusius vaisius išmarginti truputį įdumbančiomis purpurinėmis dėmėmis su rausvu apvadu. Šratligė pažeidžia vieną vaisiaus pusę iki kauliuko. Ligos sukėlėjo konidijos ir grybiena peržiemoja pažeistose šakutėse, tarp pumpurų žvynelių arba lipų lašeliuose. Šratligė ypač plinta, kai lapams skleidžiantis labai drėgna ir gausiai lyja.
Džiūstančios šakos išpjaunamos ir sunaikinamos, soduose ir aplink juos išnaikinami laukiniai kaulavaisiai. Rekomenduojama auginti šalčiams atsparius kaulavaisinius, prieš pumpurį brinkimą ir sprogstant pumpurams purškiama fungicidais.
Vyšnių kokomikoze (Blumeriella jaapii) serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Kokomikozė pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius, vaisius. Vyšnios dažniausiai užsikrečia pavasarį, kai žydi ir skleidžiasi lapai, kai nes sukėlėjas tuo metu subrandina sporas ir jas paskleidžia. Liepos pradžioje lapų viršutinėje pusėje atsiranda rausvai rudos, pavienės arba į grupelės susitelkusios smulkios, 1-2 mm skersmens dėmelės.
Lapų apačioje ant dėmelių formuojasi smulkūs, rausvi grybo acervuliai. Lapo epidermis iškyla, plyšta ir išsiveržia balzgana arba rausva sporų masė. Lapai gelsta, o liepą ir rugpjūtį masiškai krinta. Pažeisti vaisiai sudžiūva, vaiskočiai paruduoja. Kai kurių veislių vyšnios ypač jautrios ligai.
Pirkdami naujas vyšnias, rinkitės atsparias kokomikozei. Purškiama fungicidais ne mažiau kaip 4-5 kartus kas 10-14 dienų – prieš pumpurų brinkimą, sprogstant pumpurams, po žydėjimo (krinta vainiklapiai) ir dar sykį – po 10-14 dienų. Nuėmus derlių, purškiama dar 1-2 kartus.
Komentuoti tekstą