Papildomas augalų apšvietimas

Vidutinio klimato juostoje beveik visiems kambariniams augalams trūksta šviesos. Kiek jos patenka iš lauko į vidų priklauso nuo namo aukšto, kuriame gyvenate, langų dydžio ir švaros, medžių atstumo, lango krypties pasaulio šalių atžvilgiu, užuolaidų ir dar daug dalykų. Ant palangės augalai gauna 80 proc. lauko apšvietimo, per metrą nuo palangės – jau tik 50 proc., o per 3 m – vos 3-5 proc. Geriausiai jie jaučiasi rytiniuose, pietiniuose ir vakariniuose kambariuose. Šiauriniuose laikomi tik ant palangės. Ant šiaurinės palangės neblogai auga tik paparčiai, ciklamenai, aspidistros, aroidiniai augalai ir gebenės.

Geriausiai kambariniai augalai jaučiasi pavasarį ir vasarą, kai daug natūralios šviesos. Tuomet greitai auga nauji ūgliai, formuojasi žiedai ir naujos šaknys. Dauguma gėlių pavasarį žydi arba formuoja pumpurus rudens – žiemos sezonui. Aktyviai vyksta fotosintezė, dieną augalai sukaupia daug vertingų organinių medžiagų, kurių nespėja išnaudoti naktį kvėpuodami, todėl greitai auga ir gausiai žydi. Rudenį per dieną sukauptų medžiagų vos pakanka, kad naktį augalai galėtų kvėpuoti, todėl jie beveik neauga. Labai tamsiomis dienomis fotosintezė beveik nevyksta, augalai kvėpuoja naudodami menkas savo atsargas, sukauptas lapuose ir šaknyse. Tamsoje laikomi augalai augina silpnus blyškius ūglius, skursta, o galiausiai žūva.

Žiemą kambaryje be papildomo apšvietimo gerai auga aroidiniai augalai (aglonemos, monsteros, singoniai), taip pat gebenės, dracenos, fatsijos, kai kurie fikusai, karduotės. Dideli ir stiprūs augalai lengviau ištveria prietemą, nes turi daugiau maisto medžiagų atsargų ir gali naudoti jas, kai fotosintezė nevyksta.

Labai lepius ir šviesos stygiui jautrius augalus nuo lapkričio iki vasario mėn. reikėtų apšviesti papildomai. Nuo 8 ryto iki 17 val. vakaro užtenka natūralios šviesos. Vertingesnės gėlės papildomai apšviečiamos nuo 4 iki 8 val. ryte ir nuo 17 iki 22 val. vakare (apšvietimas turi sudaryti ne mažiau kaip 500 liuksų), kitoms užtenka vakaro. Dažniausiai apšviečiama dienos šviesos lempomis. Patalpose be langų paunksminiams augalams reikia 1000, kaktusams ir žydintiems augalams – 5000 liuksų apšvietimo.

Kai kurie augalai žiedus formuoja ir žydi tik tuomet, kai dienos pradeda trumpėti. Tai azalijos, kai kurios begonijos, zigokaktusai, kalankės, puansetijos. Jų papildomai apšviesti nereikia, nes nežydės.
Kambariniai augalai suka lapus ir stiebus į šviesą (į langą), juos reikia nuolat sukioti, kad keras būtų gražus. Tačiau žiedus kraunančių azalijų, gardenijų, kamelijų, kaktusų ir vaškuolių verčiau neliesti.
Kad užtektų šviesos, valomi ne tik langai, bet ir augalų lapai. Paprasti – drėgnu skudurėliu, pūkuoti – minkštu šepetėliu.

Tropikų augalams žiemą nuolat reikia 18-20°C šilumos, subtropikų gėlės žiemoja vėsiau (8-16°C), kitos sugeba prisitaikyti. Pavyzdžiui, iš tropikų kilusios monsteros ir fikusai žiemą ištveria 14-16°C temperatūrą (bet ne mažiau kaip 12°C), o iš subtropikų kilusios aspidistros, gebenės, lampstai neblogai jaučiasi 18-20°C šilumoje.

Augalus, kurie žiemoja vėsiai, išlaikyti per žiemą sunkiau negu šilumamėgius, nes kambariuose šilta, o rūsyje vėsu, bet tamsu. Juos reikia statyti kuo arčiau lango ir atitverti nuo radiatoriaus. Dauguma subtropinių gėlių labai gerai peržiemoja vadinamajame gėlių lange tarp dviejų stiklų. Joms taip pat tinka vėsios, bet šviesios laiptų aikštelės, koridoriai ir pan.

Kai trūksta šviesos, aukšta temperatūra kenkia ir tropikų augalams. Jeigu neįmanoma jos sumažinti, augalus būtina papildomai apšviesti. Vasarą nuo perkaitimo saugo ažūrinės užuolaidos. Kambarys greitai atvėsta, kai išvėdinama, bet gėles reikia saugoti nuo skersvėjų. Grynas oras augalus labai gerai veikia.

Ant palangės laikomų tropinių augalų vazonai žiemą statomi ant 1-2 cm storio medinių padėklų, kad nesušaltų šaknys. Jeigu žemė vazone šaltesnė už kambario orą, šaknys nebesugeba siurbti vandens ir pradeda pūti. Vazonus su šilumamėgiais augalais galima įstatyti į lovius su durpėmis, samanomis ir kitomis šiltinančiomis medžiagomis.

Nakties ir dienos temperatūra turi skirtis 2-3°C (arba net 5-6°C, nelygu augalas). Kai naktys labai karštos, augalai intensyviai kvėpuoja ir jiems vėl ima trūkti maisto medžiagų, kurių nesugeba daug sukaupti tamsiomis žiemos dienomis. Ūgliai ištįsta, apatiniai lapai nudžiūva ir nukrenta.