Sodas – tarsi mažytis nuosavas rojus, kuriame svajojame apie kuo patogesnį niekieno netrikdomą poilsį. Poilsio zonoje ilsimasi, medituojama, žaidžiama, svajojama…
Poilsio zoną gali sudaryti sodininko namelis su židiniu, terasa su baldais, pavėsinė, žiemos sodas su suoleliu, altana ir net paprasčiausias suoliukas ar hamakas tinkamoje vietoje. Prieš įrengiant sode poilsio zoną, būtina apgalvoti, kokią funkciją ji atliks, ar derinsis su bendu sklypo kontekstu. Tai gali būti pagaminta iš tų pačių ar panašių medžiagų, kurios buvo naudojamos statant namą, tvorą ir kitus sodo elementus. Rytietiškame sode tiks stilizuotas arbatos gėrimo namelis, kurio funkcija ir meditacinė, netaisyklingų tąšytų medinių konstrukcijų pavėsinė su šiaudiniu stogu tiks etnografiškojo stiliaus sode, o vijokliais apipinta altana – angliškojo stiliaus puošmena.
Poilsio zonos funkcijos gali būti įvairiausios, pradedant patogia vieta knygai paskaityti ir pamedituoti, baigiant vieta šeimai susėsti paskanauti kepsnių ar pasportuoti po sunkios darbo savaitės. Poilsio zonoje gali būti ne tik pavėsinė, bet ir pirtelė, japoniškas karšto vandens kubilas, jogos aikštelė ir pan. Į tai atsižvelgiant yra projektuojamos įvairaus dydžio ir pritaikytos įvairioms funkcijoms poilsio zonos.
Pavėsinės, terasos
Projektuojant pavėsinę patogiausia numatyti jai vietą netoli namo, kad pavyzdžiui kepant kepsnius, nereikėtų toli vaikščioti su vaišių prikrautomis lėkštėmis ir būtų lengviau atlikti šeimininkų pareigas. Taip pat gera vieta yra vakarinė sklypo pusė, tinkama mėgautis saulės šiluma net ir vėsesniu metų laiku: rudenį ar pavasarį. Pavėsinė turėtų būti statoma netoli konkretaus gražiai įrengto sodo kampelio ar tvenkinuko, gali būti netoli baseino, kad būtų patogu grožėtis aplinka ar klausyti čiurlenančio vandens garsų.
Pavėsinėje statomi baldai turi būti neįmantrūs, bet patogūs ir funkcionalūs. Jei šalia pavėsinės yra ugniavietė ar pačioje pavėsinėje stovi židinys ir dažnai gaminamas maistas, pravartu vazonuose auginti prieskoninius augalus.
Pavėsinėms apželdinti siūlomi ne tik gražiai žaliuojančios ir žydinčios lianos (ląstūnės, raganės, vinvyčiai, vijoklinės rožės), bet ir naudingi bei skanūs augalai, kurie tiesiai nuo šakelių siūlo sveiką ir vitaminingą desertą: vynmedžiai, aktinidijos, sausmedžiai ir kt.
Terasos įrengiamos prie namų, gali būti net ant namo stogo. Jos klojamos atsparia mediena, trinkelėmis, apklijuojamos plytelėmis. Terasa gali būti su nuolatiniu stogeliu arba tik su skėčiu nuo saulės, įstiklinta arba atvira. Patogu, kai terasoje ar pavėsinėje stovi ir nedidelė spintelė indams, kepimo įrankiams susidėti. Tam galima įrengti ir nedidelę lentynėlę.
Vaikų žaidimo aikštelės
Projektuojant bet kurį šeimos sodą visada numatoma vieta vaikų žaidimo aikštelei. Parenkant vietą vaikams žaisti, reikia atsižvelgti į jos matomumą (neturi užstoti želdiniai ir pastatai, idealu, jei aikštelė matoma nuo terasos, pro virtuvės langą, ar iš pavėsinės), saugumą (šalia neturi augti kenksmingi, dygliuoti, nuodingi ar alergizuojantys augalai, neturi būti pavojingų daiktų, pvz. sukrautų malkų rietuvių, chemikalų sandėliukų ir pan.). Puiku, kada vaikai tiesiai iš aikštelės gali parbėgti namo ir jų kelyje arti nėra gėlynų, pasodintų daržovių ar tvenkinuko. Taip augalai apsaugomi nuo vaikų, sumaniusių ką nors nuskinti ir padovanoti mamai, nuo netyčia kamuolį gaudančių ir tiesiai į gėlyną ar link tvenkinio bėgančių išdykėlių.
Pati geriausia danga vaikų oazei yra veja. Jau numatant vaikų žaidimo vietą, veją reikia sėti ypač atsparią mindymui, tinkamą esamoms sąlygoms: pavėsiui arba saulėtai vietai. Taip pat vaikų žaidimo aikštelėms yra siūlomos guminės ilgaamžės trinkelės. Jos amortizuoja smūgį ir apsaugo vaiką nuo skaudžių sumušimų. Kartais naudojamos ir mulčo drožlės pagrindui, taip pat montuojamos natūralaus medžio aikštelės kolektyviniams žaidimams.
Projektuojant, be abejo, yra svarbiausia paties vaiko nuomonė, jo savarankiškumas padėti sukurti savą kampelį , kuriame jis galės žaisti, bendrauti su vaikais, sportuoti. Įsiklausyti į vaiko nuomonę ir ieškoti kompromisų svarbu, kad jis savo oazėje jaustųsi esąs šeimininkas ir kūrėjas. Šiuo metu galimybės įrengti vaikų žaidimo aikšteles yra itin didelės: platus pasirinkimas namelių, baseinų, batutų, pilių, laipiojančių konstrukcijų, kalnelių, supynių, čiuožyklų, karuselių ir kt. žaidimų ir sporto įrangos kompleksų. Tačiau vaikiškas amžius yra bene svarbiausias lemiantis veiksnys parenkant įrangą. Vaikų aikštelė negali visada išlikti tokia pati, ji „auga“ kartu su vaiku:
• 2-3 metų vaikučiui pakankamai yra smėlio dėžės ir nedidelio pasakų namelio ar palapinės. Smėlį reikėtų keisti kasmet, be to kai nežaidžiama, smėlio dėžė turi būti uždengiama higienos sumetimais. O pasakų namelio funkciją gali atlikti ir medelis svyrančia laja, pvz.: karpotasis beržas;
• 3-5 metų vaikui iškyla poreikis bendrauti su bendraamžiais, taigi prie jau esamų konstrukcijų galima pastatyti supynes, vaikiškus baldus „lėlėms arbatai virti“, sukonstruoti medinę aikštelę žaidimams su kamuoliu ar pasivažinėjimui dviračiu. Tinka ir pripučiamas baseinėlis maudynėms su draugais. Šiame amžiuje vaikai noriai sodininkauja darže, yra kupini entuziazmo mokytis ir padėti tėvams. Galima paskirti lysvę, kur jie gali auginti mėgstamas kultūras: braškes, žirnius, saulėgrąžas, agurkus, moliūgus, salotas ar ridikėlius, tai pat gėlytes (nasturtes, viendienes, ežiuoles ar gėles, tinkamas sausoms puokštėms – vaikui liks puikus vasaros prisiminimas ir šaltais žiemos vakarais);
• 4-7 metų amžiuje aktyviai vystosi judėjimo įgūdžiai, gimsta noras varžytis, rungtis. Tokio amžiaus vaikams gali būti skirti sudėtingesni kompleksai: įvairios virvinės kopėtėlės, tinklai, kabantieji tilteliai, įvairūs tuneliai ir pan.;
• Vyresnio amžiaus vaikai jau domisi sudėtingais kolektyviniais žaidimais: krepšiniu, futbolu, tenisu, badmintonu ar golfu ir pan. Todėl patariama įrengti pakankamai didelę aikštelę, kad tilptų ir jų draugai.
Komentuoti tekstą