Avietės populiarumu nusileidžia tik braškėms. Jeigu ankščiau joms buvo skiriamas prasčiausias sodo kampelis, tai dabar jos sodinamos geriausioje lysvėje. Nenuostabu, juk aviečių uogos labai vertingos – jose daug mineralinių medžiagų, vitaminų ir organinių rūgščių, kurios pašalina iš organizmo šlakus. Uogose esanti salicilo rūgštis slopina skausmą, mažina karštį ir skatina prakaitavimą. Avietės gelbsti gydant peršalimo, inkstų ir širdies bei kraujagyslių ligas.
Be to, šiuolaikinių veislių aviečių uogos didelės ir skanios, sultingos ir kvapnios. Joms neįmanoma atsispirti!
Pagal derėjimo laiką ir būdą avietės skirtomos į paprastas arba neremontantines ir remontantines, taip pat ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvas.
Neremontantinės avietės, priklausomai nuo ankstyvumo, pradeda nokti nuo birželio pabaigos ir dera apie 3-4 (kartais daugiau) savaites. Rudenį arba anksti pavasarį derėję stiebai išpjaunami.
Remontantinės avietės paprastai subrandina du derlius. Pirmaisiais metais derėjusių stiebų viršūnės nudžiūsta, o apačia išsišakoja ir kitais metais dera vėl. Dera ir užaugę nauji stiebai. Pirmas negausus derlius prinoksta birželio pabaigoje, o antrasis – vėlų rudenį (paprastai pradeda nokti rugsėjį). Rudenį remontantinės avietės galėtų derėtų net 3 mėnesius, bet stiprios šalnos jas sustabdo. Taip prarandama didžioji derliaus dalis. Ne veltui sodininkai remontantines avietes vis dažniau augina kaip vienaderles – rudenį arba anksti pavasarį iki žemės išpjauna visus stiebus, o ataugę nauji dera vieną kartą. Šitaip genimos remontantinės avietės subrandina vieną, bet ankstyvesnį ir labai gausų derlių. Uogos prinoksta ankstyvą rudenį beveik vienu metu, todėl jas lengva surinkti.
Sodininkai mėgėjai avietes grupuoja ir pagal uogų spalvą – į raudonas, geltonas ir juodas. Geltonuogės avietės saldesnės už įprastas, bet nuskintos greitai susitrina, jas sunku pervežti. Juoduogės avietės labiau primena gervuoges – jos standžios, rūgščiasaldės ir labai gaivios.
Verta atkreipti dėmesį į krūmo augumą ir dauginimąsi. Labiau vertinamos tų veislių avietės, kurios neaugina arba augina mažai šoninių atžalų (nelygu veislė, aviečių keras užaugina nuo 5 iki 30 ir daugiau atžalų viename bėginiame metre). Tačiau atžalos neturėtų būti pagrindinis aviečių veislių atrankos kriterijus, nes atžalų neauginančios avietės nebūtinai gausiai dera ir veda skanias uogas. Lietuvoje dažniausiai auginamos rusų, lenkų ir skandinavų selekcijos avietės.
Remontantinės aviečių veislės
Lenkų pasididžiavimas – remontantinės avietės ‘Polana’. Tai patentuota veislė, uogos labai didelės, smailėjančiu galiuku, prinokusios tamsiai raudonos, gero skonio. Šioms avietėms nereikia atramų, nes stiebai neaukšti ir tvirti, bet rudenį dėl gausaus derliaus šakos kartais vistiek nusvyra iki žemės.
Labai populiari, bet mažiau derli rusiška ‘Babje leto’. Uogos raudonos, apvalios (uogų forma primena miškines avietes, bet yra daug stambesnės), neblogo skonio. Stiebai aukštesni už ‘Polana’ ir liaunesni, todėl reikėtų paremti.
‘Poranna Rosa’ – lenkiška veislė. Uogos apvalios, geltonos, saldžios. Labai patinka vaikams.
Naujos stambiauogės lenkiškos avietės ‘Pokusa’, ‘Polka’ ir ‘Polesie’ tikrai vertos sodininkų dėmesio.
Naujos rusiškos, profesoriaus I. Kazakovo sukurtos veislės taip pat vertos dėmesio. Visas jas rekomenduojama auginti kaip vienaderles – rudenį arba pavasarį iki žemės nupjauti stiebus.
Mugėse kartais pasitaiko ‘Babje leto-2’ aviečių sodinukų (4 kg uogų nuo kero, pradeda nokti rugsėjį). Atkreipkite dėmesį į ‘Heraklį’ – šių aviečių uogos ypač stambios. Vidutiniškai jos sveria apie 7 g, stambiausios – net 10 g.
‘Briliantovaja’ – keras neaukštas (1.3-1.5 m), uogos labai stambios (vidutinės sveria 4.8 g, stambiausios -7.2 g), pailgo konuso formos, blizgančios, tamsaus rubino spalvos, lengvai atsiskiria nuo vaiskočio. Gerais metais vienas keras subrandina apie 4.5 kg uogų. Jos pradeda nokti rugpjūčio pabaigoje.
‘Brianskoje divo’ – keras vidutinio aukščio (1.5-1.8 m), dera gausiai, uogos stambios (5-6 g), pailgo konuso formos, tradicinės avietinės spalvos. Labai skanios ir aromatingos. Pradeda nokti rugpjūčio viduryje.
‘Brianskaja jubilejnaja’ – keras vidutinio aukščio (1.4-1.6 m), uogos ryškiai raudonos, pailgos, sveria apie 4-4.5 g. Jos labai skanios. Pradeda derėti liepos pabaigoje, todėl iki šalnų neprapuola nei viena uoga.
Komentuoti tekstą