Apie gėles

Svogūninių gėlių sodinimas

svogūninių gėlių sodinimas

Svogūninių gėlių auginimo paskirtis gali būti įvairi (apželdinimui, žiedams, dauginimui, veislių ir rūšių kolekcionavimui). Pagal tai planuojama atitinkamo dydžio plotas, vieta, pasirūpinama reikiamomis priemonėmis bei įrengimais.

Auginant šias gėles želdiniuose (darželyje, kolektyvinio sodo sklype) arba žiedams, svarbiausia parinkti tokias rūšis ir veisles, kad gėlės žydėtų kuo ilgiau, t. y. nuo balandžio pradžios iki birželio vidurio, o auginant ir lelijas — iki liepos pabaigos ir net rugpjūčio mėnesio. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žydi galtonija ir vėlyvis. O dauginimui didelė veislių įva¬rovė nepageidautina, nes darbas nebus našus.

Įdomiausias darbas — kolekcionuoti veisles. Gausesnės kolekcijos vertingos ir visuomeniniu požiūriu.

Norint sudaryti didesnę kolekciją vienos rūšies gėlių, reikia auginti mažiau rūšių. Jei tikimasi kolekcijoje turėti 200—300 veislių, geriau apsiriboti viena rūšimi, pavyzdžiui, tulpių arba narcizų, nes kitų svogūninių gėlių veislių negausu. Kolekcionuojant kitas svogūnines gėles, galima auginti ir keletą rūšių.

Antras svarbus dalykas — patikrinti veislių tapatybę. Tai gali padėti mokslo įstaigų (botanikos sodų ir kt.) darbuotojai, seni gėlių kolekcionieriai, atitinkami literatūros šaltiniaiį kuriuose aprašytos veislės ir pateiktos jų fotonuotraukos. Veislės pavadinimas turėtų būti vartojamas neiškraipytas, t. y. rašomas taip, kaip priimta atitinkamuose tarptautiniuose registruose.

Kolekcionierei būtina atitinkama dokumentacija. Pirmiausia reikia susidaryti turimų veislių kartoteką ar bent sąrašą, kuriame, be veislės pavadinimo, butų nurodyta, kada, kiek ir iš kur sodinamoji medžiaga gauta. Be to, pravartu kiekvieną veislę aprašyti pagal literatūros šaltinius ar kolekcionieriaus planą, ją įvertinti. Atitinkamuose planuose reikia pažymėti, kur veislė auga ir kokį plotą užima lysvėje. Pačioje kolekcijoje (lauke) vieną veislę nuo kitos reikia atskirti kuoleliu, dar geriau — etiketė su veislės pavadinimu. Leidžiant kolekciją apžiūrinėti lankytojams, etiketės turi būti pakankamai aiškios. Pravartu vesti ir darbų bei stebėjimų užrašus.

Gėlėms žydint, būtina tikrinti veislių grynumą. Kitų veislių augalus reikia pažymėti ar iš karto šalinti. Kad veislės nesusimaišytų, nukastus kiekvienos veislės svogūnus reikia sudėti į atskirą maišelį ar dėžutę, pridėti etiketę. Taip pat atidžiai reikia svogūnus valyti, rūšiuoti, skaičiuoti.

Svogūninėms gėlėms labai svarbu parinkti tinkamą vietą, geriausia pakankamai saulėtą, šiek tiek nuolaidžiu paviršiumi. Dirva turi būti gerai paruošta, nerūgšti, puveninga, nesunkios mechaninės sudėties (geriausia priesmėlis), gilus armens sluoksnis (iki 30 cm storio), vandeniui laidus podirvis. Jei dirva puveninga, užtenka patręšti tik mineralinėmis trąšomis, jos išberiamos prieš sodinant svogūnus. Labai svarbu svogūnus tinkamu atstumu ir gyliu pasodinti, ypač jei dirva sunkesnė ir drėgnesnė; pasodinus naudinga juos apipilti smėliu (ypač jacintų ir kitų smulkių svogūninių gėlių). Pasodinus dirvos paviršių naudinga mulčiuoti 5—7 cm storio durpėmis; jos nenuimamos iki nukasant svogūnus. Būtina laiku ravėti piktžoles ir purenti dirvą, ligų ar kenkėjų pažeistas gėles arba jų dalis šalinti. Nepavėluoti svo-gūnų iškasti, džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, išvalytas laikyti tinkamos temperatūros ir drėgmės sandėlyje.

Visų rūšių svogūnines gėles nesunkiai galima pražydinti žiemą. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto patirtis parodė, kad svogūnines gėlės galima pražydinti ir neturint šiltnamio. Pražydinant nedaug gėlių, pakanka pietinių, pietrytinių ir pietvakarinių palangių. Didesniam kiekiui tinka bet kokia patalpa, kurioje galima palaikyti apie 18—20°C temperatūrą ir įrengti liuminescencines lempas dirbtiniam apšvietimui.

Gėlininkei tam tikra prasme pravartu užsiimti ir selekciniu darbu. Naujas veisles išvesti nelabai sudėtinga, tik reikia kantrybės. Palyginti nesunkiai galima prisiauginti iš sėklų narcizų— jie gerai dygsta ir po 4—6 metų pradeda žydėti. Sunkiau sekasi su tulpėmis ir jacintais, nes pirmųjų pakankamai sunku gauti gero daigumo sėklų, o antrųjų nedaug sėklų užsimezga.

Apie autorių

Monika

Komentuoti tekstą

Komentuoti