Kaip ir daugelis kitų augalų, sėklomis dauginami tujų kultivarai (veislės, dekoratyviosios formos ir panašiai) ne visada išlaiko būdingus požymius. Glaustašakę, kolonišką, geltonspyglę ar raudonlapę formą išlaiko tik 10-80 proc. sėjinukų, o karpytalapių ar margalapių augalų sėklomis padauginti visai nepavyksta. Kiek daugiau koloniškų tujų išauga, kai sėklos renkamos ne nuo pavienių, o nuo grupėje augančių koloniškų medžių. Taigi tujų kultivarus geriau dauginti vegetatyviai (auginimas iš šakelių).
Tujų sėklos sėjamos balandžio mėnesį į lysves arba vasario – kovo mėnesį į dėžutes (galima tiesiai į žemę šiltnamyje). Dirva turi būti nesunki, laidi. Tinka smėlio, durpių ir komposto mišinys. Sėjama negiliai (iki 1 cm arba dar sekliau), pasėjus dažnai laistoma. Galima pridengti agroplėvele, kad neišdžiūtų dirvos paviršius ir sėklos. Dėžutės truputį (ne aklinai) pridengiamos stiklu ar polietileno plėvele. Daigeliai išpikuojami po metų, o peri tankiai sudygę – po poros mėnesių.
Jeigu iš tujų sėklų išdygę daigai silpni, galima patręšti mineralinių kompleksinių trąšų tirpalu (20-30g/10 l vandens). Tirpalas neturi užtikšti ant daigų. Vidutiniškai derlingose, drėgnose ir puriose dirvose sodinukai ir netręšti auga sparčiai. Nelabai derlingose dirvose balandžio mėnesį tujas galima patręšti. Tinka specialiai skirtos spygliuočiams, taip pat įvairios kompleksinės arba vienanarės azoto trąšos. 1 kvad.m išbarstoma apie 30-50 g trąšų.
Jeigu dirva labai prasta ir tujos prastai auga iš pasodintų sėklų, birželį tręšiama dar kartą. Vasaros antroje pusėje ir rudenį negalima tręšti azotu; vėlų rudenį išbarstomos tik kalio ir fosforo trąšos. Kaip ir kiti spygliuočiai, tujos jautrios organinėms trąšoms – joms tinka kompostas ir gerai perpuvęs mėšlas. Šviežio verčiau nenaudoti. Truputis mėšlo sumaišoma su puria žeme ir šiuo mišiniu mulčiuojama.
Tujos palyginti reiklios drėgmei, todėl sėjinukai sausesniu oru laistomi, o per ilgai trunkančias sausras tenka laistyti ir didesnes, netgi suaugusias tujas. Vėlyvą rudenį naudinga mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis ar sausais švariais lapais (vaismedžių lapai netinka). Taip šaknys apsaugomos nuo šalčio ir iškilnojimo. Jeigu ruduo sausas, prieš užšąlant jauni augalai palaistomi; sausą pavasarį taip pat laistoma.
Komentuoti tekstą