Ruoškite lysves – sodinsime tulpes, česnakus ir hiacintus! Dauguma svogūninių gėlių sodinamos rudenį, kad pražystų kitą pavasarį.
Prie sodinimą tulpių svogūnus reikia perrinkti, išmesti (tik ne į kompostą!) pažeistus, ligotus, veislei nebūdingos formos, jeigu to nepadarėte anksčiau, suskirstyti pagal dydį, veisles ir spalvas.
Prieš sodinimą svogūnai 30-60 min. dezinfekuojami 0.5 proc. kalio permanganato tirpale. Paskui išgriebiami ir iš karto sodinami į paruoštas lysves. Svogūnėliai greitai sugeria vandenį, dugnelis išbrinksta ir netrukus pradeda formuotis šaknelių užuomazgos. Nelaukite, kol tai nutiks, nes jas lengva sužeisti, o naujos neatauga.
Paprastai tulpės sodinamos rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, kai dirvos temperatūra 10-12 cm gylyje nukrenta iki 10°C. Svogūnėliai įsišaknija per 20-30 dienų. Tiek laiko turi praeiti, kol žemė įšąls. Per anksti pasodinti svogūnai ne tik įsišaknija, bet ir pradeda dygti, per vėlai – nespėja įsišaknyti. Abiems atvejais tulpės prastai žiemoja, pavasarį lėčiau auga, vėliau žydi, jas labiau puola ligos.
Gėlyne tulpės nepersodintos gali augti 3-4 metai. Kasmet ar bent kas dveji metai kasama tuomet, kai tulpės auginamos pardavimui – žiedų arba svogūnėlių. Anksti į atskirą daigyną persodinti dukteriniai svogūnai taip pat auga geriau, negu stumdydamiesi bendroje lysvėje. Kasmetinis persodinimas padeda išventi ligų, nes svogūnai kasmet perrenkami ir ligoti išmetami. Be gailesčio reikia rauti ir virusuotus ar kitaip atrodančius augalus pavasarį, nes vienas ligotas svogūnas lengvai užkrečia kitus.
Profesionalūs tulpių augintojai sodina svogūnus 1-1.2 m pločio lysvėmis, kad būtų patogu prižiūrėti. Jeigu gruntinis vanduo aukštai, sodinama pakeltose (supiltos per 20-25 cm nuo žemės paviršiaus) lysvėse. Gėlynuose tulpės gražiausiai atrodo ne pavieniui, o grupėmis. Gražūs vienarūšiai tulpių gėlynai, kai derinamos įvairių aukščių ir spalvų tulpių grupės.
Sodinimo taisyklės bendros visiems svogūniniams augalams – sodinama per 3 svogūno aukščius lengvoje žemėje, ir per 2 aukščius – sunkioje (matuojama nuo svogūno dugnelio iki žemės paviršiaus), bet ne giliau kaip per 20 cm. Stambūs svogūnai sodinami eilėmis kas 8-12 cm, atstumai tarp eilių – 20-25 cm. Smulkesni svogūnai sodinami dvivagėmis eilėmis – kas 5 cm tarp vagučių ir 15 cm tarp eilių. Visai smulkūs svogūnėliai sodinami lizdais po 8-10, iš jų pavasarį sudygsta vos 60 proc. Per tankiai pasodintos tulpės užaugina mažai pakaitinių svogūnėlių. Manoma, kad daugiausiai “vaikučių” gaunama, kai 1 kvad. m auga 50 stambių svogūnų.
Negrūskite tulpių svogūnų į žemę su pirštais – verčiau iškaskite vagą, sudėkite juos eilute ir užberkite žemėmis. Per stipriai paspaudę galite svogūną sužeisti, jis labiau sirgs. Jeigu nenorite rausti vagelių, parduotuvėse yra pirkti specialiai svogūnų sodinimui skirtų įrankių. Kai kurie augintojai tulpes ir kitus svogūninius augalus rekomenduoja sodinti į “smėlio patalą”. Paruoštos duobutės ar vagos užpilamos 3-5 cm storio smėlio sluoksniu. Svogūnai lengvai įspaudžiami, paskui užpilami smėliu ir tik tuomet žeme. Smėlyje tulpės būna sveikesnės, svogūnai mažiau pūva, nes į smėlį greičiau susigeria vandens perteklius.
Kai žemė nestipriai įšals, mulčiuokite tulpes 5-8 cm sluoksniu durpių, komposto, sausų lapų ar šiaudų. Lapus ir šiaudus anksti pavasarį reikia nugrėbti.
Rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje sodinami ir dekoratyviniai česnakai. Jų sodinimo technologija niekuo nesiskiria nuo tulpių – sodinama tokiu pat gyliu, paskui mulčiuojama. Paprastai dekoratyviniai česnakai skirstomi į svogūninius ir gumbasvogūnius. Svogūnėliai iškasami kasmet, kai prinoksta sėklos ir sunyksta lapai. Jų gimtinėje vasaros sausos, be lietaus, todėl lietuviška drėgmė jiems gali pakenkti. Iškasti svogūnai apdžiovinami ir laikomi kambaryje iki sodinimo rudenį. Kai kuriuos česnakus galima sodinti ir pavasarį, bet svogūnėlius sunku išlaikyti per žiemą, kad jie nesuvystų.
Gumbasvogūniai česnakai vienoje vietoje gali augti ilgai – jie persodinami tik kas 3-5, kartais net 7 metai, bet kasmet išretinami, išraunami savaiminiai sėjinukai. Kaip ir dauguma kitų daugiamečių gėlių, sodinami ir dauginami kero dalimis rugpjūčio – rugsėjo mėn. arba pavasarį.
Hiacintams žemė giliai įdirbama ir gausiai patręšiama. Ji turi būti puri ir derlinga. Perkasama 40 cm gyliu, pridedama organinių ir mineralinių trąšų. 1 kvad. m lysvės reikia apie 10-15 kg komposto, 60-80 g superfosfato, 30 g kalio sulfato ir 15 g magnio sulfato. Kalio sulfatą galima pakeisti 200 g medžio pelenų, o magnio sulfatą – 250 g dolomitmilčių. Labai lengvose dirvose kalio ir magnio įterpiama 1,5 karto daugiau.
Gėlyne geriausiai sodinti ne didžiausius, bet vidutinius hiacintų svogūnus. Jie mažiau lepūs, beveik visuomet suformuoja žiedyną ir žydi. Didelius svogūnus sodinkite atskirai, jie labai tinka pražydinti žiemą (tuomet sodinama į dėžutes ar vazonėlius).
Vienas hiacintas maitinasi maždaug 15×20 cm plote. Stambūs, maždaug 5 cm skersmens svogūnai sodinami 15-18 cm gyliu, smulkesni – sekliau ir tankiau. Jeigu gruntinis vanduo aukštai, hiacintai sodinami pakeltose lysvėse. Sodinama eilėmis kas 12-15 cm, tarp eilių – 20-25 cm. Kai orai atšąla, lysvės mulčiuojamos. Pavasarį šiaudai ar pjuvenos nugrėbiami kuo anksčiau, nes hiacintai anksti sudygsta ir grėbdami galite sužeisti ūglius.
Krokai sodinami iki rugsėjo pabaigos, bet šiltą rudenį galima ir vėliau. Jie nemėgsta rūgščios dirvos, neperpuvusios organikos. Lengvose žemėje sodinama 2, sunkioje – 1 svogūno gyliu, bet ne mažiau kaip per 5 cm nuo žemės paviršiaus. Tačiau net pasodinti per sekliai jie sugeba išgyventi – patys pamažu įsirausia gilyn.
Komentuoti tekstą