Kambarinėms gėlėms labai svarbu paruošti tinkamą žemę. Žemė gerai paruošta, jei persodinta gėlė netrukus išleidžia daug sveikų šaknų ir jei intensyvus augimas prasideda vėliausiai po 2—4 savaičių. Jei gėlė po mėnesio ir daugiau nepradeda augti, vadinasi, ši žemė netinka ir ją nedelsiant reikia pakeisti.
Gėles patartina auginti paruoštuose žemės mišiniuose. Šie mišiniai tinka beveik visiems kambariniams ir balkoniniams augalams, išskyrus durpžemį mėgstančius augalus (azalijas, erikas), kaktusus ir įvairius epifitus (anturius, orchidėjas). Šių augalų pagrindinė žemės dalis yra durpės. Jos sugeria daug drėgmės, ji ilgai išsilaiko, todėl išauga stiprus šaknynas. Į kai kuriuos mišinius dar galima pridėti korytų medžiagų, pavyzdžiui, perlito, vermikulito, keramzito, putų šamoto, taip pat rupaus smėlio.
Kaktusams žemės mišinį galima pasigaminti. Jo sudėtis tokia: molis, smėlis, grūstos plytos, rupus žvirgždas, lapinė žemė ir kompostas. Durpžemį mėgstančioms gėlėms, jei nėra paruošto mišinio, maišomos durpės su smėliu ir viržine žeme. Labai geras mišinys iš 3 dalių durpių ir 1 dalies inspektinės žemės arba iš 1 dalies žemės mišinio ir 1—2 dalių durpių. Epifitiniams augalams, kurie gyvena ant humuso (puvenų), susikaupusio senų medžių šakų pažastyse, reikalingas rupus, gerai vėdinamas substratas. Sodininkai jį vadina epifitų auginimo terpe ir gamina iš susmulkintų kiminų (Sphagnum), paparčių šaknų, rupios plaušėtos durpės ir lapų ar pusiau perpuvusios lapinės žemės.
Didesni ūkiai, auginantys specialias kultūras, turi pasiruošę didesnes tokio substrato atsargas. Jos neleidžia žemei supulti, palaiko jos purumą, kartu ji būna geresnės aeracijos ir pralaidesnė vandeniui. Be to, visuose mišiniuose pagrindinių mitybinių elementų yra tinkamas santykis, todėl persodintus augalus papildomai tręšti reikia tik po kelių mėnesių.
Komentuoti tekstą