Buksmedis

Buksmedžiai (Buxus) labai mylimi Didžiojoje Britanijoje. Tai išties puikus augalas – visžalis, tankus, smulkialapis, pakenčia šešėlį, nepamainomas formuojant neaukštas gyvatvores, gyvąsias skulptūras, geometrinius gėlynus, ypač tinka gėlynų apvadams – jis nebijo žirklių, greitai sutankėja.

Bet buksmedis toks puikus Anglijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje, kur klimatas gerokai švelnesnis negu Lietuvoje. Jam patinka vėsios, lietingos vasaros ir švelnios žiemos. Jis nepakenčia šalto vėjo, sausos žemės ir oro, taip pat pietinės saulės. Žiemai baigiantis buksmedžius, išlindusius virš sniego dangos, dažnai nudegina saulė. O po storu sniego sluoksniu jie sušunta. Šaltą žiemą dažnai apšąla pirmametės šakutės, o labai šaltą žiemą buksmedis gali nušąlti iki sniego dangos and visai iššąlti.

Žodžiu, buksmedžiams Lietuvoje – ne saldu, pas mus jie auga lėtokai. Visgi yra tikrai puikių egzempliorių – dažniausiai vidurio Lietuvoje ir pajūryje – augančių šešėlyje, užuovėjoje, derlingoje, purioje ir drėgnoje žemėje.

Yra keletas augalų, kurie savo savybėmis gali pakeisti buksmedžius – jie pakenčia karpymą, greitai sutankėja, o svarbiausia – nebijo šalčio ir yra mažiau lepūs augimo sąlygoms. Tai virbinis gluosnis (Salix pentandra), blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus), bukalapis ligustras (Ligustrum obtusifolium), taip pat tarpinis kukmedis (Taxus media) ir kai kurie smulkialapiai rododendrai (Rhododendrum), pavydžiui, ‘PJM’.