Chrizantemos

Chrizantema (lot. Chrysanthemum) – tai žolinis daugiametis arba vienmetis astrinių (lot. Asteraceae) šeimos augalas. Gėlės pavadinimas kilęs iš graikų kalbos, išvertus chrysos – auksas, anthemion – gėlė. Toks pavadinimas galėjo atsirasti dėl to, kad daugelio chrizantemos rūšių žiedai yra būtent geltonos spalvos.

Chrizantemų įvairovė (žiedų spalvos)Archeologai tvirtina, kad prieš 2500 metų chrizantemą jau augino senovės kinai, vartojantys jos žiedlapius maistui, o “Pavasario ir rudens metraščiuose” ji buvo paminėta pačio Konfucijaus. Po to chrizantemas pradėjo auginti ir japonai, dievinantys šias gėles taip, kad tik imperatoriaus šeimos nariai turėjo teisę dėvėti drabužius su chrizantemos atvaizdu. Europoje chrizantema atsirado XVIII amžiuje, bet intensyviai ją auginti pradėta tik XIX amžiuje.

Chrizantemos – tai vienmečiai arba daugiamečiai augalai su vertikaliais, šakotais, prie pagrindo sumedėjusiais ūgliais. Lapai yra paprasti, žali, išdėstyti pražangiai, skirtingos formos – dažniausiai skiautėti ir karpyti. Jauni ūgliai ir lapai apaugę plaukeliais. Žiedai susitelkę į graižus. Žiedų atspalviai yra įvairūs: balti, geltoni, raudoni, rožiniai, violetiniai, oranžiniai, avietiniai, žali. Chrizantemos aukštis priklauso nuo veislės. Miniatiūrinės veislės dažnai neviršija 40 cm, o sodo augalai siekia 150 cm. Yra labai daug chrizantemų rūšių ir veislių. Jos klasifikuojamos pagal skirtingus parametrus. Pagrindiniai klasifikacijų tipai: pagal žiedų dydį ir krūmo aukštį, pagal žiedyno formą, pagal žydėjimo laiką, vienmetės, daugiametės ir t.t. Svarbu pabrėžti, kad visos antžeminės augalų dalys yra nuodingos, todėl reikia saugoti chrizantemą nuo vaikų ir naminių gyvūnėlių.

Chrizantemos sodinimas ir priežiūra

Auginimas lauke

Chrizantemų auginimasChrizantema pavasarį sodinama atvirame grunte, naudojant daigus, arba žiemą sėklos sėjamos taip, kad neturėtų laiko sudygti prieš prasidedant šalnoms – likus maždaug 2 savaitėms iki pirmųjų šalnų. Galima sodinti sėklas tiesiai į žemę pavasarį, tačiau tokie augalai negalės pasigirti ankstyvu žydėjimu. Jie pražys paskutinėmis vasaros savaitėmis, arčiau rudens. Gegužės antroji pusė yra tinkama sėti sėklas atvirame grunte, nes šiuo laikotarpiu šalnos nebus baisios. Chrizantemoms tinka gerai apšviestos vietos, apsaugotos nuo stiprių vėjo gūsių. Augdami pavėsyje, augalai negali pasigirti sodriu žydėjimu. Norint paruošti sklypą sodinimui, reikia kruopščiai sukasti žemę ir pašalinti piktžoles.
Prieš sodinimą dirvožemis praturtinamas organinėmis arba mineralinėmis trąšomis. Jei sklypo žemė yra per sunki ir nepralaidi vandeniui, ji sumaišoma su upių smėliu. Negalima sodinti chrizantemos šlapžemėse. Sodinimo duobutės kasamos 20 – 40 cm atstumu viena nuo kitos, atsižvelgiant į specifinę sodinimo schemą ir veislės ypatybes – kuo aukštesni krūmai, tuo didesnis atstumas turėtų būti tarp jų. Duobutėse, kurių gylis 35 – 40 cm, dugne klojamas drenažo sluoksnis, panaudojant keramzitą arba skaldytas plytas. Tuomet žemė atsargiai palaistoma ir išdėstomos 2-3 sėklos kiekvienoje duobutėje.
Po pasodinimo žemė yra lengvai apspaudžiama. Siekiant išsaugoti drėgmę ir sukurti šiltnamio efektą, plotas padengiamas agro plėvele. Danga pašalinama, kai virš dirvos paviršiaus pasirodo pirmieji daigai. Reiktų įsitikinti, kad danga tiesiogiai neliestu daigų lapų paviršiaus. Jauni augalai nuo 2 iki 3 savaičių, gali būti tręšiami silpnu mineralinių trąšų tirpalu. Kai kiekvienas krūmas jau turi užauginęs 3-5 lapus, tada kiekvienoje duobutėje paliekamas tik vienas augalas – pasirenkami stipriausi egzemplioriai. Silpni daigai gali būti persodinami į kitą vietą. Augalai, kurie buvo užauginti iš sėklų, pradės žydėti rugpjūčio mėnesį.
Chrizantemos vazoneChrizantemų daigai sodinami atvirame grunte atsargiai perkeliant juos iš vazonėlių, kad nebūtų pažeistos šaknys. Tokiu būdu persodintos gėlės greitai pripranta prie naujų sąlygų ir pradeda augti. Prieš persodinant, chrizantemos gausiai palaistomos – tai sušvelnina dirvą šalia sodinukų ir padeda lengviau atsiskirti nuo vazonėlio sienelių. Augalų persodinimas atvirame grunte turėtų būti atliekamas vakare arba debesuotu oru, nes per aukšta oro temperatūra ar tiesioginiai saulės spinduliai šiuo metu tik pridės streso daigams.
Pasodintos chrizantemos gausiai laistomos šiltu vandeniu ir kelioms dienoms padengiamos agro plėvele. Danga neleidžia drėgmei išgaruoti per greitai ir leidžia augalams gauti papildomos šilumos. Plėvelė nuimama tik tada, kai atsiranda nauji lapai ar ūgliai. Sodinukus galima persodinti ir rudenį, tačiau tokiu atveju augalai turėtų būti sodinami ne vėliau kaip rugsėjo viduryje, kad galėtų priprasti prie lauko sąlygų dar prieš prasidedant pirmiesiems šalčiams.
Tolesnę pasodintų augalų priežiūrą sudarys periodinis laistymas, dirvos purenimas ir tręšimas. Tikru naujai pasodintų gėlių išbandymu taps pirmasis žiemojimas, kuriam būtina pasiruošti iš anksto. Ne visos veislės gali žiemoti atvirame lauke – verta iš pardavėjo išsiaiškinti augalų atsparumo šalčiui laipsnį.

Baltos chrizantemosLabiausiai atsparios yra rusiškos veislės ir korėjietiškos smulkiažiedės chrizantemos.
Rudens viduryje, prasidėjus nedidelėms šalnoms, šaknų sistema uždengiama nedideliu dirvožemio sluoksniu ir visa žalioji masė nupjaunama 10–15 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Chrizantemos uždengiamos nukritusių lapų sluoksniu ir 30–40 cm storio eglių šakų sluoksniu.
Veislės, kurios neatlaiko ilgai trunkančių ir stiprių šalčių (pavyzdžiui, atvežtinės stambiažiedės rūšys), iškasamos rudens mėnesiais, šakniastiebiai perkeliami į medines ar plastikines dėžutes su daugybe skylučių, kad būtų gera ventiliacija. Augalus reikia laikyti 2–6 °C temperatūroje, drėgnoje vietoje. Taip pat galima sodinti gėles į atskirus vazonus ir padėti vėsiai, pavyzdžiui, į rūsį. Retkarčiais dirvožemis aplink šakniastiebius šiek tiek sudrėkinamas, kad neišdžiūtų. Chrizantema toje pačioje vietoje auginama 3 metus – ketvirtaisiais metais verta parinkti kitą auginimo vietą.

Kambarinių chrizantemų auginimas

Augalai yra ištvermingi ir nereikalauja ypatingos priežiūros, tačiau daugiamečiai augalai namų sąlygomis pražysta ne visada. Norint suformuoti vešlų krūmą, reikia nuspaustyti jaunų augalų viršutinius pumpurus. Pirmasia tai atliekama tada, kai kiekviena gėlė turi 8–9 lapus – dėl to krūmai išleis šoninius ūglius. Kai ant kiekvieno šoninio ūglio atsiras 3–4 lapai, procedūrą reikės pakartoti. Nuvytusius žiedus reikia iškart pašalinti, nes tokiu būdu augalai nešvaistys savo energijos sėklų formavimui ir vėl suformuos pumpurus. Jei po tokio pašalinimo augalai suformuoja per mažus pumpurus, tuomet verta pašalinti kelis šoninius ūglius, pavyzdžiui, pačius silpniausius. Aukštoms chrizantemų veislėms gali prireikti atramos, kad būtų galima tinkamai vystytis. Šiltuoju metų laiku kambarinės chrizantemos geriau jausis gryname ore: sodo pavėsyje arba balkone. Gėlių vazonus reikia pastatyti taip, kad jos būtų apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, stipraus vėjo ir kritulių.

Kaip persodinti chrizantemą

Vazoninės chrizantemosDaugiamečiai vazoniniai augalai sodinami į naują dirvą kiekvienais metais, pavasarį. Tinkamiausias laikas persodinti yra naujo augimo pradžia, kai krūmuose jau atsiranda jaunų lapų, bet pumpurų dar nėra. Žydinčius augalus verta persodinti tik kraštutiniu atveju. Vienmečiai ir dvimečiai augalai po žydėjimo išmetami.

Auginimui parenkami vazonai su didelėmis drenažo skylėmis, kurios leidžia vandeniui po laistymo nubėgti į apačioje esančią lėkštelę. Chrizantemoms laikyti gerai tinka neglazūruoti keraminiai vazonai, kurių sienelės gali praleisti drėgmę ir orą. Be to, įspūdingas tokio vazono svoris padės apsaugoti aukštas gėles nuo apvirtimo. Vazono apačioje pilamas drenažo sluoksnis, kuris apibarstomas nedideliu šviežios žemės kiekiu. Į naują vazoną chrizantemos perkeliamos kartu su senomis žemėmis. Gėlė dedama į vazono centrą ir apibarstoma šviežiu dirvožemiu aplink perimetrą, kuris po to apspaudžiamas, kad būtų pašalinti oro tarpai. Po persodinimo augalai gausiai laistomi, o perteklinė drėgmė nuteka iš indo. Jei vazone esantis substratas po laistymo labai sumažėjo, reiktų įpilti šviežio dirvožemio. Persodintus augalus reikia apsaugoti nuo saulės spindulių. Pirmasis chrizantemų tręšimas po persodinimo atliekamas praėjus 2–3 savaitėms. Taip daroma dėl to, kad šviežiame dirvožemyje yra pakankamas kiekis maistinių medžiagų, o trąšų patekimas į šaknų sistemą gali pažeisti šaknis. Persodinant į naują vazoną gėlės visada dedamos tame pačiame gylyje, kuriame jos buvo anksčiau. Per gilus pasodinimas galti sukelti puvinio atsiradimą ir žydėjimo trūkumą. Per ankšti vazonai gali slopinti net aukštaūgių chrizantemų augimą. Persodinimas į per didelius vazonus taip pat netinkamas, nes per didelis dirvožemio kiekis, kurio nenaudoja šaknų sistema, sukaups didelį drėgmės perteklių. Be to, kol augalai nebus užėmę viso dirvožemio savo šaknimis, žydėjimas neįvyks. Kiekvieną kartą persodinti reikia į 2-3 cm didesnio skersmens vazoną.

Chrizantemų dauginimas

Kreminės chrizantemosDaugiametės veislės sėkmingai dauginamos pusiau subrendusiais stiebų auginiais, kurių ilgis 6–10 cm, naudojant įsišaknijimo hormonus. Sėkmingai įsišaknija tik stiebai, einantys iš šaknų, todėl šoniniai ūgliai neturėtų būti naudojami. Auginių pagrindas pamerkiamas į įsišaknijimo hormonų miltelius, kad jais apliptų.

Įsišaknijimas gali būti atliekamas tiek durpių dirvoje, tiek paprastoje stiklinėje su vandeniu. Reiktų atminti, kad šaknys greičiau atsiranda nepermatomuose induose be šviesos.
Atliekant įsišaknijimą dirvožemyje, stiebas yra pasodinamas į maždaug 2 cm gylį dirvožemyje ir šiek tiek pakreipiamas taip, kad būtų maždaug 40 laipsnių kampu su žemės paviršiumi. Auginiai retkarčiais sudrėkinami šiltu vandeniu apipurškiant purkštuku. Įsišaknijimas atliekamas vėsioje patalpoje 15–18 °C

temperatūroje, apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Apie sėkmingą įsišaknijimo proceso pabaigą galima spręsti iš naujų lapų atsiradimo. Paprastai tai įvyksta per 2-3 savaites po pasodinimo. Chrizantema gerai įsišaknija vandenyje, tačiau persodinus į žemę tokie egzemplioriai nustoja augti, nes jų šaknų sistema kurį laiką prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų.
Paprasčiausias daugiamečių chrizantemų dauginimo būdas yra krūmo padalijimas, kuris atliekamas pavasarį, persodinant. Gėlė išimama iš seno vazono ir aštriu steriliu peiliu supjaustoma į keletą dalių, kad kiekviena dalis turėtų savo šaknų sistemą ir gerai išvystytą žalią paviršiaus dalį. Žaizdos paviršius apdorojamas susmulkintos medžio anglies milteliais. Ši priemonė leis išdžiovinti ir dezinfekuoti žaizdą. Gauti augalai sodinami į atskirus mažus vazonėlius ir savaitei dedami į vietą, apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių. Tokie krūmai neturėtų būti laistomi iš karto. Pirmasis laistymas atliekamas tik po kelių dienų.
Iš sėklų galima dauginti tiek vienmetes, tiek daugiametes gėles. Chrizantemų daigai auginami induose namuose. Sodinimui naudojamas maistingas ir purus durpių substratas su humusu ir upių smėliu. Pirmiausia beriamas nedidelis drenažo sluoksnis. Žemės pilamos ant drenažo sluoksnio ir kruopščiai sudrėkinamos naudojant purkštuvą. Daugiametės ir vienmetės veislės sėjamos skirtingais būdais: vienmečių chrizantemų sėklos padengiamos maždaug 5 mm storio žemės sluoksniu, o daugiamečių nereikia uždengti žemėmis, sėjant sėklos tiesiog šiek tiek įspaudžiamos į dirvos paviršių. Po sėjos žemė vėl apipurškiama vandeniu, o indas uždengiamas plastikiniu dangčiu arba stiklu, kad būtų išlaikytas aukštas drėgmės lygis. Indas statomas į vietą, apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių, kurioje temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 23 °C. Kiekvieną dieną uždanga nuimama ir nuo jos nuvalomas susidaręs kondensatas, tuo pačiu vėdinami pasėliai. Palaipsniui vėdinimo laikas ilginamas. Pirmieji daigai gali pasirodyti po 1.5-2 savaičių. Kai gėlėms sueina 10–15 dienų, uždanga jau gali būti visiškai pašalinta. Daigai į atskirus vazonėlius sodinami tada, kai kiekvienas iš jų turi po 2–4 ​lapelius. Sodinimas atliekamas labai atsargiai, stengiantis nepažeisti šaknų sistemos ir kuo labiau išlaikant žemę su šaknimis. Praėjus 2-3 dienoms po sodinimo, gėlių laikymo temperatūrą reikia sumažinti iki 16 – 18 °C. Tokia procedūra užgrūdins daigus. Praėjus 10-15 dienų po sodinimo, chrizantemų daigus galima pirmą kartą patręšti labai silpnu mineralinių trąšų tirpalu. Norint, kad jauni augalai vystytųsi stiprūs ir vešlūs, jiems verta sukurti dirbtinį apšvietimą, kuriuo dienos šviesos laiką galima padidinti iki 12–14 valandų per parą. Kurį laiką gali atrodyti, kad jauni augalai nustoja augti, bet taip nėra. Tam tikrą laiką žaliosios masės augimas iš tiesų gali sulėtėti, nes šiuo laikotarpiu aktyviai auga gėlės šaknų sistema.
Kai kurios chrizantemų rūšys išaugina šaknines atžalas, kurios formuojasi kaip atskiras augalas ir puikiai auga toliau, jas atskyrus nuo pagrindinio augalo.

Chrizantemų pasirinkimas ir priežiūra po pirkimo

Chrizantemų rūšys (pasirinkimas)Perkant, verta atsirinkti akivaizdžiai sveikus krūmus be menkiausių ligos požymių ir kenksmingų vabzdžių. Pirmenybė turėtų būti teikiama ne vešliems žydintiems augalams, bet krūmams, ant kurių yra daugybė neprasiskleidusių pumpurų. Po įsigijimo gėlė maždaug savaitei laiko turėtų būti dedama į vėsią vietą, apsaugotą nuo saulės. Chrizantemų nereikia persodinti iškart. Gėlėms turėtų būti suteikta laiko prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Net jei chrizantemos yra mažai maistinių medžiagų turinčiame dirvožemyje, pirmasis persodinimas po įsigijimo turėtų būti atliekamas po 2 savaičių. Pirmosiomis dienomis augalai gali numesti keletą pumpurų, o apatiniai lapai gali pagelsti. Čia nėra nieko blogo, tai tik prisitaikymo laikotarpis.

Ligos ir kenkėjai

Chrizantemos gali sirgti šiomis grybelinėmis ligomis:
Lapų demėtligė (Iš pradžių gelsvos, vėliau ruduojančios, net juodos spalvos dėmės ant chrizantemų lapų. Jos gali susilieti tarpusavyje, kol visas lapas paruduoja ir galiausiai nudžiūsta);
Fuzarinis vytulys (Grybas prasiskverbia į šaknis, dėl to lapai pagelsta, o stiebai miršta);
Tikroji miltligė (Pažeidžia ūglius, lapus, pumpurus ir žiedus, dengdama kenksminga balta danga);
Rūdys (Rudi spuogeliai ant lapų ir stiebų, lapai pagelsta, stiebai tampa plonesni);
Kekerinis puvinys (Atsiranda neryškiai rudos dėmės, laikui bėgant padengtos pilka, puria, pūkuota danga, sukeliančia puvimą).

Kartais chrizantemos kenčia nuo virusinių ligų:
Mozaikos (Dėmėta mozaika ant chrizantemų lapų);
Žemaūgiškumas (Užsikrėtę augalai būna daug mažesni nei sveiki augalai, jų lapai mažesni, žiedai maži, išblukę. Paprastai tokios chrizantemos žiedus suformuoja gerokai anksčiau).

Augalai, paveikti virusinių ligų, deja, yra nepagydomi, todėl juos reikia laiku atrasti, iškasti ir sunaikinti. Kaip prevencinį apsaugos nuo virusų būdą, vegetatyvinio dauginimo metu reikia naudoti sterilius instrumentus ir kovoti su vabzdžiais, kurie nešioja virusus.

Chrizantemų kenkėjai:

Chrizantemų lapinis nematodas. Nematodai plinta dauginant augalus vegetatyviniu būdu, nes dažniausiai patenka su užkrėsta sodinamąja medžiaga. Nematodai yra 0.7-1.2 mm ilgio. Jie gyvena lapų audiniuose misdami augalo sultimis. Ant pažeistų lapų atsiranda kampuotos, blyškios dėmės, kurios vėliau ruduoja ir lapai pradeda džiūti. Pažeisti augalai auga lėčiau, pumpurai išsikraipo, žiedynai būna mažesni ir deformuoti.

Kiti dažnai pasitaikantys chrizantemų kenkėjai yra amarai. Jie nusėda ant lapų arba pumpurų. Amarai čiulpia pumpurų, lapų, stiebų, ūglių sultis. Dėl to augalo organai nustoja augti ir išsikraipo. Turint reikalų su viena amarų kolonija, ją galima sunaikinti su lapais, ant kurių ji įsikūrė. Jei augalas yra padengtas amarais, jį reikia purkšti insekticidais, taip pat gali būti panaudotas žaliasis muilas.

Minamusės padeda kiaušinėlius į chrizantemų lapų audinius, kuriuose išsiritusios lervutės padaro siauras, vingiuotas minas. Kovai su minamusėmis naudojami insekticidai.

Tripsai čiulpia augalų sultis. Jie daugiausia maitinasi ant besivystančių žiedų, sukelia jų deformacijas, demėtumą. Apsaugai nuo tripsų gali būti panaudotas žalaisis muilas, insekticidai.

Žemuoginės erkės dažnai puola jaunus augalų lapus ir pumpurus. Augalai būna mažesni, jų lapai susiraukšlėję. Užkrėstos chrizantemos gali nežydėti arba žiedai būna deformuoti.

Kukurūzinis ugniukas, kurio lervos gyvena chrizantemų stiebuose. Jos graužia stiebo audinius. Išgraužti stiebai nulūžta.

Paprastoji seiliūgė čiulpa chrizantemų sultis, sukelia jų nykimą, lapų susigarbanojimą ir ūglių susisukimą.

Sraigės taip pat gali pakenkti lauke augančioms chrizantemoms.

Chrizantemų tręšimas

Augimo sezono metu augalus reikia reguliariai tręšti mineralinėmis trąšomis kas 2 savaites. Rudenį nustojama tręšti, chrizantemoms leidžiama pailsėti. Tręšimas atnaujinamas tik pavasarį, pasirodžius pirmiesiems naujo augimo požymiams. Tręšimui taip pat galima sėkmingai naudoti organines medžiagas: gerai supuvusį karvių ar arklių mėšlą, humusą ir kompostą. Geriausius rezultatus teikia pakaitomis naudojamos organinės ir mineralinės tąšos.
Jaunus augalus galima tręšti daug azoto turinčiomis trąšomis. Tai leis jiems greitai suformuoti žaliąją masę. Suaugusiems krūmams maitinti parenkamos trąšos, skirtos žydintiems augalams, kuriuose yra daug kalio ir fosforo. Tai paskatins gausų pumpurų formavimą. Mineralinių trąšų tirpalas visada naudojamas tik drėgnoje dirvoje. Jei trąšos patenka į šaknų sistemą sausoje dirvoje, jos gali sukelti cheminį nudegimą. Sergantys ar ką tik pasodinti augalai neturėtų būti tręšiami. Jiems reikia suteikti laiko išgydyti šaknų sistemą.

Chrizantemų auginimo temperatūra

Kambarinė chrizantema teikia pirmenybę vėsioms sąlygoms, todėl, jei įmanoma, ji turėtų būti laikoma patalpoje, kurios temperatūra yra 12–15 °C. Aukštesnėje temperatūroje žydėjimo laikas sutrumpėja. Žiemos mėnesiais augalui reiktų leisti pailsėti, todėl šį laikotarpį geriau praleisti vėsioje vietoje nuo 4 iki 6 °C temperatūroje. Jei chrizantema visus metus yra laikoma kambario temperatūroje ir jai nesuteikiamas vėsus ramybės laikotarpis, ji toliau augs. Esant silpnam apšvietimui chrizantemų stiebai taps išstypę, todėl joms reiktų naudoti dirbtinį apšvietimą. Smulkiažiedės rūšys gali atlaikyti trumpalaikes šalnas iki -7 °C.

Intensyvus karštis kenkia augalams. Aukšta temperatūra labai sutrumpina žydėjimo laiką.

Apšvietimas

Tam, kad kambarinės chrizantemos gausiai žydėtų, 3-4 valandas per dieną jos turi gauti tiesioginių saulės spindulių: ryte ir vakare. Gėles reikia patraukti nuo tiesioginės saulės tik karščiausiomis pavasario ir vasaros dienos valandomis. Rudenį ir žiemą chrizantemą galima padėti į šviesiausią vietą. Kambarinėms chrizantemoms tinkamiausios palangės iš vakarų ar rytų pusės. Kai jos laikomos prie pietinio lango, vertėtų tiulio užuolaidos pagalba sukurti nedidelį pavėsį arba pastatyti vazoną kambario gale. Trūkstant natūralaus apšvietimo, galima sėkmingai naudoti dirbtinį apšvietimą specialiomis lempomis. Kiekvieną savaitę gėlių vazoną reikia pasukti ketvirtadaliu apsisukimo aplink savo ašį, kad chrizantema būtų tanki bei simetriška ir nenukryptų į šviesos šaltinį.

Dirvožemis

Chrizantemų auginimui tinka bet koks purus, maistingas dirvožemis, turintis gerą drenažą ir neutralų ar silpnai rūgštinį pH. Substratas turėtų lengvai perduoti drėgmę ir orą augalų šaknims bei suteikti pakankamą maistinių medžiagų kiekį. Drenažui pagerinti į dirvą įmaišomas šiurkštus upių smėlis arba agro perlitas.

Kada žydi chrizantemos

Priklausomai nuo auginimo sąlygų, chrizantemų žydėjimo laikotarpis gali prasidėti tiek vasaros pradžioje, tiek ankstyvą rudenį. Kai yra geras dirbtinis apšvietimas, daugybė veislių sugeba žydėti ištisus metus. Auginant chrizantemas lauke, jų žydėjimas gali nutrūkti tik atsiradus šalnoms.

Purškimas

Augalams reikalinga didelė oro drėgmė. Purškimą galima atlikti vieną kartą per dieną, ryte, minkštu, kambario temperatūros vandeniu. Reikia įsitikinti, kad drėgmė nepatektų ant pumpurų ir žiedų, ir spėtų išgaruoti nuo lapų paviršiaus iki tamsaus paros laiko. Norint padidinti drėgmę, taip pat galima naudoti kambario drėkintuvą arba pastatyti vazoną su gėle ant padėklo su šlapiais akmenukais. Bet kuris indas su vandeniu, kuris yra arti chrizantemų, padeda sudrėkinti orą. Reikia pasirūpinti vieta, kur chrizantema gautų gerą oro cirkuliaciją.

Laistymas

Augimo ir žydėjimo periodu dirvą reikia laikyti tolygiai drėgną. Pavasarį ir vasarą tarp laistymų gali šiek tiek išdžiūti: 1–2 cm storio dirvožemio sluoksnis. Rudenį laistymo dažnis gali būti šiek tiek sumažintas. Žiemos mėnesiais, kai augalai ilsisi vėsioje patalpoje, laistymo dažnis sumažinamas tiesiog apsaugant žemę nuo visiško išdžiūvimo. Laistymui reikia naudoti tik gerai nusistovėjusį, filtruotą ar suminkštintą kambario temperatūros vandenį.
Chrizantemas reikia gausiai laistyti, tačiau drėgmės perteklių, kuris atsiranda vazono lėkštelėje, būtina pašalinti. Laistymas atliekamas atsargiai, po gėlės šaknimi, stengiantis, kad vanduo nenukristų ant lapų ir žiedų. Vandens lašai ant lapų gali sukelti puvimo ar grybelinių ligų atsiradimą, o ant žiedų nukritęs vanduo gali sąlygoti rudų dėmių atsiradimą. Suaugę krūmai lengviau pakelia trumpą sausrą nei drėgmės sąstovį šaknyse.

Žalios chrizantemos
Gėlė chrizantema (melsvais žiedais)
Chrizantemų žiedai
Violetinės chrizantemos
Gėlė chrizantema (didelis žiedas)
Chrizantemos žiedas
Rausvos chrizantemos
Gėlės chrizantemos
Žydinčios chrizantemos (gėlės)
Geltonos chrizantemos
Oranžiniai chrizantemų žiedai
Balta chrizantema