Augalų kategorijos

Spalvoti kopūstai

Bastutinių (Brassica) genčiai priklauso daugiau kaip 100 rūšių vienmečių, dvimečių, rečiau daugiamečių augalų, kurie savaime auga vidutinio klimato juostos Europos, Azijos ir Afrikos šalyse. Jeigu puolėte karštligiškai prieštarauti, kad tai nesąmonė, nes laukuose ar miške nematėte nei vieno savaime augančio kopūsto, atsiverskite enciklopediją ir sužinosite, šiai giminei priklauso ir svėrės, rapsai, bastučiai.

Dekoratyvinių kopūstų gėlynasKopūstas (Brassica oleracea) – dvimetis žydintis augalas, dažniausiai auginamas kaip vienmetis, jo žiedai gausiažiedėje kekėje. Jau graikai ir romėnai žinojo 3-10 kopūstų atmainų. Dabar jų yra šimtai. Tai pačiai rūšiai priklauso keletas kopūstų varietetų – brokolis, žiedinis kopūstas (kalafioras), briuselio kopūstas, ropinis kopūstas (kaliaropė), garbanotasis kopūstas ir kiti.

Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma. Prūsijos žemės kronikoje rašoma, kad pamatę kryžiuočius valgant kopūstus prūsai stebėjosi, kad šie kaip arkliai gali valgyti žolę. Pamažu kopūstas tapo viena iš populiariausių daržovių, o visai neseniai persikraustė ir į gėlynus bei puokštes.

Dėl grožio auginamas įvairių formų dekoratyvinis kopūstas (Brassica oleracea L. var.acephala), kilę iš Vakarų Europos. Tai dvimečiai žoliniai augalai, užauga iki 60 cm aukščio, žaliais, pilkšvai žaliais ar tamsiai violetiniais lapais.

F. crispa hort. kopūstai užauga iki 60 cm aukščio, gražaisi, žaliais ir purpuriniai violetiniais lapais.
F. laciniata hort. užauga iki 60 cm aukščio, lenktais, giliai karpytais, žaliais arba raudonai ar baltai žaliais lapais. Jie dažnai būna dėmėti arba spalvos sulietos kaip akvarelė.
F. palmifolia hort. užauga iki 200 cm (!) aukščio su nedidele lapų skrotele viršūnėje. Lapai sauri, išlenkti, varpelio formos, tamsiai žali, iki 40 cm ilgio.
F. prolifera hort užauga iki 60 cm aukščio, lapai banguotu ir dantytu pakraščiu, raudono, rausvo atspalvio, išmarginti baltai.

Gėliniai kopūstaiIšvesta labai daug dekoratyvinių kopūstų hibridų įvairių spalvų (rausvų, violetinių, purpurinių, šviesiai žalių, gelsvų, raudonų, melsvų, baltų) lapų skrotelėmis. Pamatiniai lapai plunksniškai ar giliai karpyti, išlenkti, susukti, dėmėti. Jie skirstomi į grupes pagal skrotelės formą (gūžiniai, lapiniai ir pan.), kero aukštį (nuo 30 iki 200 cm), lapų spalvą ir formą.

Dekoratyviniai kopūstai auga greitai, bet gražiausi jie būna tik visai subrendę, todėl jeigu norite papuošti lysvę vasaros pradžioje, rinkitės ankstyvas veisles. Vėlyvi kopūstai gražiai atrodys tik rudenį. Šie kopūstai nebijo šaltuko – daigai ištveria -4°C, suaugę augalai – -8-10°C. Jie puošia lysves iki pirmo sniego, šaltukas nenublukina, o dar labiau paryškina lapų spalvas. Gražiausiai dekoratyviniai kopūstai atrodo saulėje, bet jie gali augti ir pavėsyje, tik gūžės būna smulkesnės, o lapai blyškesni.

Dekoratyviniai lapiniai kopūstai ant kotoGeriausiai jaučiasi drėgname ir derlingame priemolyje arba priesmėlyje, mėgsta “gerą gyvenimą” – laistymą, tręšimą, lysvių purenimą. Derlingoje žemėje kopūstai papildomai tręšiami 2-3 kartus per vasarą, skurdžioje – 4-5 kartus. Tręšiama mineralinėmis trąšomis, nes nuo organinių trąšų, ypač rauginto mėšlo dekoratyviniai kopūstai augina didžiulius žalius lapus. Sausu oru būtina laistyti. Pasitaiko, kad labai karštą vasarą lapai nenusidažo.

Deja, šis grožis bejėgis prieš ligas ir kenkėjus – šiuos kopūstus puola tie patys parazitai, kaip ir gūžinius ar kitus valgomus kopūstus. Ypač juos mėgsta šliužai ir sraigės, baltukai.

Dekoratyvinių kopūstų veislėsDauginama sėklomis. Sėjama nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio į 3-4 cm skersmens puodelius. Tinka durpiniai substratai arba durpių, lapinės žemės ir smėlio mišinys (2:2:1). Sėjama 1 cm gyliu, palaistoma. 18-20oC šilumoje daigai pasirodo po 2-5 dienų. Jie kartais sunyksta dėl kopūstus kamuojančios ligos juodosios kojelės, todėl labai svarbu tinkamai laistyti. Žemė sudrėkinama prieš sėją ir iš karto po sėjos. Paskui ilgai nelaistoma, o kai pasirodo daigeliai, temperatūra sumažinama (12-16°C), sėjinukai retkarčiais nupurškiami. Dar sykį palaistoma tik tuomet, kai daigeliai sutvirtėja, o žemė pradžiūva. Po 35-40 dienų daigus galima persodinti į lysvę. Sodinama kas 50-60 cm.

Dekoratyviniai lapiniai kopūstai auga greičiau negu gūžiniai. Tiesiai į lysvę sėjama nuo balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Pravartu pasėlį užkloti agroplėvele. Lauke pasėti kopūstai būna smulkesni.

Dekoratyvūs kopūstaiKopūstų sėklos daigios 3-5 metai. Užsienyje jie sodinami rabatėse, kartais iš jų formuojami apvadai, jie nepakeičiami taisyklinguose vaistinių, prieskonių augalų ir daržovių sodeliuose, kuriuos juosia neaukšti apvadai. Japonai šiuos augalus dievina, puošia jais balkonus, gėlynus, biurus, formuoja sudėtinius gėlynus, augina namuose kaip vazoninį kambarinį augalą, riša puokštes, vainikus.

Pas mus gėlynuose dekoratyvinis kopūstas auginamas retai, ar jiems ten vieta – spręsti jums. Tikra daržo puošmena gali būti į egzotiškas palmes panašūs aukštaūgiai kopūstai, kurie užauga 1-2 m aukščio.

Dekoratyviniai kopūstai neretai naudojami ir floristikoje. Jais galima papuošti vaisių stalą, ypač miniatiūrinėmis skrotelėmis. Rudenį po šalnų iškasę kerą persodinkite į vazoną ir namie iki pavasario turėsite originalią puošmeną. Žiemą šie kopūstai neblogai jausis ir balkone ar kieme, jeigu nebus labai stiprių šalčių.

Gėlynas iš kopūstų
Kopūstas spalvotais lapais
Dekoratyviniai kopūstai
Gėliniai kopūstai violetiniu viduriu
Dekoratyvinis kopūstas
Dekoratyviniai spalvoti kopūstai
Dekoratyviniai spalvoti kopūstai
Kopūstas spalvotais lapais
Dekoratyvinis kopūstas rausvu viduriu
Dekoratyvinė kopūstų veislė