Durnaropė (Augalas/Gėlė)

Durnaropė paplitusi visoje Europoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje turi daugybę liaudies vardų.

Žydintis augalas paprastai žinomas kaip Durnaropė (Datura stramonium) iš tiesų gali susukti galvą ne tik perkeltine prasme, bet ir tiesiogiai: alkaloidai esantys šiame augale sukelia migreną ir silpnumą. Patekę į organizmą gali sukelti haliucinacijas, psichinius sutrikimus ir anemijas. Žiedai turi kvapą, tačiau augalas laikomas labai nuodingu.

Augalas gana dekoratyvus žydėjimo laikotarpiu pasipuošiantis triūbeles primenančiais žiedais. Žiedai pavieniai, baltutėlės arba blyškiai violetinės spalvos, žiedo snapeliai gana dideli, apie 20 cm ilgio. Augalo kilmė nėra iki galo aiški, tačiau dažniausiai įvardinama Pietų Amerika bei Meksika.

Pavadinimo kilmė iš sanskrito kalbos: Datura धतूरा (dhatūra) ‘thorn-apple’, dygliuotas obuolys. Matyt kilęs nuo vaisių išvaizdos asociacijos.

Kadangi durnaropė paplitusi gana plačiai, įvairios tautos jam priskyrė savo liaudiškus pavadinimus. Keletas jų: Velnio žolė, piktadarys, raganų žolė, girtuoklis, audros žolė, pragaro varpai.

Augalas išauga nuo pusmetrio iki 2 metrų aukščio, yra ilgaamžis. Globalus paplitimas – nuo Kinijos iki Kaspijos, visoje Vidurio Azijoje ir Kaukaze. Subrendęs užmezga žalius, dygliuotus, į kaštonus panašius vaisius. Lapai tamsiai žali, dantytais kraštais, jų ilgis siekia 15 cm, plotis apie 10 cm. Turi aiškią balkšvą gyslelę, apatinė lapo dalis šviesesnė.

Durnaropės žiedai

Vaisius – spygliuota ovaliai-apvali kapsulė (iš keturių atskirų dalių) su gausybe spyglių. Subrendęs krenta ir skyla į keturias dalis taip išbarstydamas tamsias (juodai rusvas) sėklas kurių gali būti nuo maždaug 500 iki 800 vienetų.

Indų mitologijoje Dhatura yra laikoma Shivos dievybės gėle.

Dėl augalo išvaizdos buvo atliekama selekcija kurios metu botanikai atrinko daugybę veislių bei hibridų su nuostabiai gražiomis citrinų spalvos, purpurinėmis ar violetinėmis žiedų spalvomis.