Durnaropė (Augalas/Gėlė)

Durnaropės (Datura) – žoliniai, rečiau sumedėję augalai, paplitę tropikuose, subtropikuose ir vidutinio klimato zonoje. Kai kurių rūšių durnaropės labai nuodingos ir naudojamos vaistams gaminti.
Anksčiau durnaropėms priklausė dar 6 rūšys, kurios dabar išskirtos į atskirą gentį ir pavadintos brugmansijomis. Šie giminingi augalai dažnai painiojami. Jas visai nesunku atskirti – durnaropių žiedai auga į viršų, o brugmansijų svyra žemyn. Skiriasi ir jų vaisiai.

Durnaropės skirstomos į 3 grupes – Ceratocaulis, Dutra ir Stramonium. Ceratocaulis grupės durnaropių sėklų dėžutės lygios ir glotnios, be dyglių.
Dutra grupės, kuriai priklauso D. discolor, D. metel, D. Leichhardtii ir D.innoxia, durnaropių dygliukai labai smulkūs ir aštrūs, neilgi, bet jų labai daug. D. inoxia durnaropės sėklų dėžutės primena ežį ir labai skaudžiai duria.

Stramonium grupei priklauso D. ferox ir D. quercifolia durnaropės. Jų sėklų dėžutės gumbuotos ir stambiai dygliuotos. D. ferox vaisius ypač gerai “ginkluotas”.

Gėlynuose dažniausiai auginamos stambiažiedės ir paprastosios durnaropės.
Stambiažiedės durnaropės (D. metel) kilusios iš Azijos ir plačiai paplitusios visame pasaulyje. Dažnas augina ją kaip gražų sodo augalą. Tai daugiametis žolinis augalas, tėvynėje užauga 1,5 m aukščio. Lapai stambūs, žiedai su baltais vainiklapiais, iki 20 cm ilgio, visuomet auga stačiai į viršų, kaip žvakės. Įvairių sodinių formų stambiažiedžių durnaropių žiedai ne tik balti, bet ir rausvi, purpuriniai, violetiniai arba geltoni. Visas augalas labai nuodingas. Pas mus auginamos kaip vienmečiai augalai ir nebūna didelės. Sėjama kovo – balandžio mėn. į dėžutes kambaryje arba gegužę tiesiai į lysvę. Augalai nereiklūs nei žemei, nei vietai.

Paprastosios durnaropės (D. stramonium) Olandijoje vadinamos “duriančiais obuoliukais”, nes jų vaisiai apskriti ir labai dygliuoti. Dygliais savo gimtinėje Amerikoje durnaropės ginasi nuo žolėdžių gyvūnų. Visas augalas labai nuodingas, iš jo seniau gamindavo skausmą malšinančius vaistus. Dėl to buvo plačiai auginamas ir paplito visoje Europoje. Paskui sulaukėjo ir dabar auga beveik visur.

Paprastosios durnaropės užauga 50-120 cm aukščio, lapai kiaušinio formos, iš viršaus tamsiai žali, iš apačios šviesesni. Žiedai stambūs, pavieniai, stipriai kvepia. Sėklos juodos. Jeigu sąlygos geros, jos dažnai pasisėja pačios. Kartais sėklos sudygsta tą patį rudenį ir daigeliai sėkmingai peržiemoja. Labai šaltą žiemą sėjinukai iššąla, o rudenį nesudygusios sėklos išdygsta kovo – balandžio mėn. Paprastosios durnaropės pražysta birželio- liepos mėn. ir žydi iki rugsėjo arba ilgiau. Var.tatula žiedai alyviniai mėlynai, of.inermis vaisiai be dyglių.

Durnaropė paplitusi visoje Europoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje turi daugybę liaudies vardų.

Žydintis augalas paprastai žinomas kaip Durnaropė (Datura stramonium) iš tiesų gali susukti galvą ne tik perkeltine prasme, bet ir tiesiogiai: alkaloidai esantys šiame augale sukelia migreną ir silpnumą. Patekę į organizmą gali sukelti haliucinacijas, psichinius sutrikimus ir anemijas. Žiedai turi kvapą, tačiau augalas laikomas labai nuodingu.

Augalas gana dekoratyvus žydėjimo laikotarpiu pasipuošiantis triūbeles primenančiais žiedais. Žiedai pavieniai, baltutėlės arba blyškiai violetinės spalvos, žiedo snapeliai gana dideli, apie 20 cm ilgio. Augalo kilmė nėra iki galo aiški, tačiau dažniausiai įvardinama Pietų Amerika bei Meksika.

Pavadinimo kilmė iš sanskrito kalbos: Datura धतूरा (dhatūra) ‘thorn-apple’, dygliuotas obuolys. Matyt kilęs nuo vaisių išvaizdos asociacijos.

Kadangi durnaropė paplitusi gana plačiai, įvairios tautos jam priskyrė savo liaudiškus pavadinimus. Keletas jų: Velnio žolė, piktadarys, raganų žolė, girtuoklis, audros žolė, pragaro varpai.

Augalas išauga nuo pusmetrio iki 2 metrų aukščio, yra ilgaamžis. Globalus paplitimas – nuo Kinijos iki Kaspijos, visoje Vidurio Azijoje ir Kaukaze. Subrendęs užmezga žalius, dygliuotus, į kaštonus panašius vaisius. Lapai tamsiai žali, dantytais kraštais, jų ilgis siekia 15 cm, plotis apie 10 cm. Turi aiškią balkšvą gyslelę, apatinė lapo dalis šviesesnė.

Durnaropės žiedai

Vaisius – spygliuota ovaliai-apvali kapsulė (iš keturių atskirų dalių) su gausybe spyglių. Subrendęs krenta ir skyla į keturias dalis taip išbarstydamas tamsias (juodai rusvas) sėklas kurių gali būti nuo maždaug 500 iki 800 vienetų.

Indų mitologijoje Dhatura yra laikoma Shivos dievybės gėle.

Dėl augalo išvaizdos buvo atliekama selekcija kurios metu botanikai atrinko daugybę veislių bei hibridų su nuostabiai gražiomis citrinų spalvos, purpurinėmis ar violetinėmis žiedų spalvomis.