Dygioji Kleomė

Be jokios abejonės gėlė Kleomė (Cleome) išsiskiria savo įmantria žiedynų forma bei vorų kojas primenančiomis, į visas puses styrančiomis antenėlėmis. Digiosios kleomės žiedai būna balti, rausvi ar violetiniai. Kai kurių rūšių žiedynai turi pereinančias spalvas todėl švelniai rausvus ar baltus žiedlapius augalo žiedyno apačioje švelniai ir tolygiai pakeičia vis sodresnės rožinės ar rausvos spalvos žiedeliai augalo žiedų vainiko višuje.

Kleomės labai gražios, jos iš karto atkreipia dėmesį dėl savo aukščio ir ryškių žiedynų. Gražiausiai atrodo pasodintos grupėmis arba pavieniui tarp nedidelių augalų. Jas galima sodinti ir sudėtinės lysvės pakraštyje. Nuskinti žiedai vazoje nevysta savaitę.

KleomėsDygioji kleomė (Cleome hassleriana Jacq.) kilusios iš Pietų Amerikos. Tai puskrūmis, pas mus auginamas kaip vienmetis augalas. Jis užaugina aukštą (iki 1.5 m) tvirtą, viršūnėje išsišakojusį stiebą. Žiedeliai rausvai purpuriniai arba balti, rečiau geltoni, violetiniai, rausvi, 2-3 cm skersmens, sutelkti tankiuose viršūniniuose žiedynuose. Žydi birželio – rugsėjo mėn. Kuokeliai labai ilgi, mėlyni arba purpuriniai. 4 vainiklapiai auga vienoje žiedo pusėje, kuokeliai ir piestelė — kitoje. Žiedai žiedyne skleidžiasi nuo apačios aukštyn, žiedynas pamažu ištįsta. Kai žiedai peržydi, jų vietoje susiformuoja pailgos sėklų dėžutės ant ilgų kotelių. Jos visai negadina bendro vaizdo – žiedynai labai originaliai atrodo.

Kleomių žiedų kvapas žavi ne visus, bet jis patinka vabzdžiams. Be to, gimtinėje šiuos augalus apdulkina ir smulkūs šiknosparniai.

Kleomėms patinka saulėtos, šiltos ir palyginti sausos vietos. Gerai auga laidžioje neutralios reakcijos žemėje, nepakenčia stovinčio vandens. Sėklos sėjamos vasario pabaigoje-kovo mėn. 1-1,5 cm gyliu, pradeda dygti po 2 savaičių. Sėjinukai vieną kartą išpikuojami, o gegužės pabaigoje persodinami į nuolatinę vietą.

Dygiosios kleomės sutinkamos Pietų Amerikos šalyse (Argentina, Paragvajus, Urugvajus, pietrytinė Brazilijos dalis). Tačiau pas mus tai vienmetis augalas pasiekiantis 0.9m – 1.5m stiebo aukštį. Dygioji kleomė turi prie pagrindo išsišakojantį stiebą. Tvirti kleomės stiebai padengti tankia lapija. Šie lapai gali siekti 20 cm skersmenį ir turi savotišką tekstūrą. Pačių lapų forma panaši į fatsijos ar ricinmedžio lapus.

Kleomės žiedynai dideli, jų skersmuo kartais siekia iki 30 centimetrų. Žiūrėdami iš arčiau pastebėsite, jog šį vainiką sudaro iš keleto žiedlapių susidedantys smulkesni žiedeliai. Kleomės turi malonų – saldų aromatą. Žydėjimo periodas gana ilgas ir tęsiasi nuo vasaros pradžios, per rudenį iki pat atšalimo.

Žydėjimo pabaigoje kleomė užmezga vaisius – tai nedidelės pailgos ankštys kuriose subręsta sėklos. Kleomės žiedynas skleidžiasi nuosekliai iš apačios į viršų, o dėl ilgo žydėjimo laikotarpio apatinė žiedyno dalis pasidengia jau brandina ankštis kol viršutiniai žiedai dar tik skleidžiasi. Paprastai viršutiniai žiedai taip ir nespėja peržydėti sulaukus šaltesnių rudens orų.

Kleomės dauginamos sėklomis. Šios sėklos šiltai daiginamos Kovo mėnesį, o į atvirą dirvą kleomės persodinamos maždaug po 8 savaičių. Daiginimo procesui reikalinga 26-30 laipsnių temperatūra ir tai užtrunka apie savaitę ir daugiau. Galima sodinti ir tiesiai į atvirą gruntą, tačiau tai daroma gerokai vėliau, o žydėjimo periodas tampa šiek tiek trumpesnis.

Jeigu norite paruošti kleomėms tinkamesnę dirvą, prieš sodinimą pasirūpinkite pelenais, kadangi kleomės mėgtsta neutralius dirvožemius.

Dygioji kleomė auga greitai ir namuose daigintos kleomės pirmieji žiedai pasirodo jau birželio mėnesį.