Augalų kategorijos
Dygliuotoji karpažolė – tai spygliuotas krūmelis iš Madagaskaro. Ji puikiai auga šildomame kambaryje ant saulėtos palangės. Būtent šis augalas smarkiai siejamas su erškėčių vainiko simbolika ir kartais vadinamas Gėlė Kristaus Kančia, bei Gėlė Kristaus Ašara. Nesunku suprasti dėl ko taip yra, nes jo styrančios šakos tankiai padengtos aštriausiais spygliais.
Netaisyklingos formos stiebai, laisvai šakojasi. Ant šios karpažolės stiebų želia gana smulkūs mentelės pavidalo lapai. Viršūnėlėse auga žiedkočiai su žiedais. Patys žiedai vos pastebimi, tačiau labai įspūdingai atrodo oranžiniai ar raudoni dengiamieji lapai. Jais galima gėrėtis kone visus metus.
Gėlė dygliuotoji karpažolė nebežydi ir numeta lapus tik žiemos ramybės laikotarpiu. Šiai karpažolei reikia derlingos žemės. Augančią karpažolę vidutiniškai laistykite drungnu vandeniu, ramybės periodu – mažiau. Vasarą ir žiemą laikykite kambaryje, nes jai kenkia šaltis ir skersvėjai.
Tikroji Dygliuotosios Karpažolės rūšis (Euphorbia milii) retai kada pardavinėjama, bet dažnai pasitaiko porūšis (Euphorbia milii splendens). Ši karpažolė stambesnė ir žydi sodriai raudonais žiedais.
Siūloma ir aibė karpažolės mišrūnių, pavyzdžiui, ‘Olympus‘ (rausvai raudoni žiedai), ‘Pyramide Eyes‘ (su trikampėmis geltonomis dėmelėmis ant rausvai raudonų dengiamųjų lapų) ir Euphorbia milii x keysii (kupli, su dideliais lapais ir raudonais dengiamaisiais lapais).
Karpažolės auginimas ir priežiūra
Ši graži kambarinė gėlė auginama gana lengvai. Ją galima laikyti ant palangės iš pietų pusės. Žiedais dažniausiai laikomos ryškiai raudonos pažiedės, išaugančios ant vienmečių augalų. Trumpos dienos sąlygomis nustoja augti ir išryškėja spalvotos pažiedės (juo šilčiau, juo anksčiau). Vasarą ilgos dienos sąlygomis žemesnėje temperatūroje (apie 15°C) pasirodo pavieniai žiedai; taigi gėlė praktiškai žydi ištisus metus. Žiemą ir pavasarį gausiai žydi. Vieta šviesi ir saulėta, šilta ar vidutinės temperatūros; pakenčia sausą kambario orą.
Laistyti gausiai, kas dvi savaites tręšti kaktusų mišiniu (po truputį). Prieš žydėjimą arba kai peržydi reikia persodinti į vidutinio sunkumo puveniinę žemę. Patartina dar pridėti medžio anglies.
Pavasarį ir vasarą intensyvaus augimo periodas. Patalpa saulėta, vėdinama; galima laikyti lauke. Laistyti gausiau, kiek apipurkšti, kas savaitę tręšti (1—2 g/l).
Ramybės periodas yra spalio mėn.—lapkričio vidurys. Vieta šviesi ar saulėta, 10—15°C temperatūros. Laistyti mažai, žiūrėti, kad neišdžiūtų žemė. Sausą orą pakenčia, bet gali apipulti miltuotieji skydamariai ar nukristi lapai. Lapai atželia pavasarį.
Karpažolės dauginimas
Dauginama pavasarį ir vasarą (galima ir kitu mėtų laiku) subrendusiais ūgliais. Nupjautas šakeles reikia tuoj merkti į šiltą vandenį ir kotelius suspausti, kad mažiau išbėgtų sulčių po to pjūvius apdžiovinti ir negiliai pasodinti.
Karpažolė įsišaknija 20-25°C temperatūroje po plėvėle ar stiklu. Kad geriau šakotųsi, jaunas gėles geriau nuskambyti. Senenses taip pat karts nuo karto pagenėti. Pieno sultys nustoja bėgusios po kelių dienų arba galima jas sulaikyti žvakės liepsna.