Gėlė dykumos rožė

Žiemą dauguma kambarinių augalų yra ramybės būsenoje. Tinūtras (lotyniškai Adenium) patrauklus tuo, kad žydi kaip tik per pačius pirmuosius žiemos šalčius ir džiugina savo ryškia spalva. Tinūtro tėvynė – tropiniai Afrikos regionai, nuo Senegalo iki Kenijos ir Sudano. Iš daugelio pasaulio kalbų šio gražiai žydinčio sukulento pavadinimas verčiamas kaip “dykumos rožė”. Jis labai populiarus kambarinis augalas. Būtent dėl savo kaudekso (sustorėjusių šaknų, kuriose augalas sutelkia atsargas ilgam sausam sezonui), tinūtras atrodo kaip bonsai.

Tinūtras dykumojeTinūtras priskiriamas stepukinių augalų šeimai. Dauguma tinūtrų yra nedideli krūmai arba sumedėję sukulentai su stipriai besišakojančiu kamienu, išauginantys iki pusantro – dviejų metrų. Namų sąlygomis sukulentas vystosi lėtai ir aukščiau 50-60 cm neišsauga. Ant daugelio šakelių išsidėstę nedideli lancetiniai lapeliai, suapvalinti arba nusmailinti viršūnėje. Natūralios rūšys turi intensyvios smaragdinės spalvos lapus, bet pasitaiko ir spalvotų formų, stebinančių neįprastomis raudonos-juodos ir gelsvos-baltos spalvos lapais. Tinūtro žiedai labai efektingi ir dekoratyvūs, dažniau pasitaiko švytinčios raudonos spalvos, bet būna ir švelniai avietiniai, sniego baltumo, citrininiai geltoni, aksominiai raudonai juodi su paprastu arba prašmatniu vainiku.

Jei augalas yra pažeistas, jis išskiria nuodingas sultis, todėl persodinimo darbų metu reikia būti ypač atidiems, dirbti dėvint pirštines arba iškart po sulčių patekimo ant odos plauti rankas su muilu po tekančiu vandeniu.

Tinūtro persodinimas

Jauni augalai persodinami iki dviejų kartų per metus, nes jiems reikia padidinti erdvę galingos šaknų sistemos vystymuisi. Kai tinūtras pasiekia pageidaujamą dydį, persodinimas atliekamas pagal poreikį vegetacijos sezono pradžioje (maždaug balandžio mėnesį). Visiškai normalus suaugusio tinūtro persodinimo dažnis – kartą per 5-6 metus.

Augalui reikalinga erdvė, kad būtų galima laisvai plėtoti šaknis ir kaudeksą. Reiktų rinktis tokius vazonus, kuriuose šaknų sistema mažiau kenčia nuo perkaitimo saulėje. Į dugną būtinai pilamas storas drenažo sluoksnis. Pasirenkamas kvėpuojantis ir purus substratas, kurio pagrindiniai komponentai, paimti vienodomis dalimis:

· lapų žemė;
· durpių žemė;
· stambiagrūdis smėlis;
· šiek tiek medžio anglių.

Tinūtro priežiūra namų sąlygomis

Tinūtrui geriausia vieta namuose – erdvė, esanti pietų arba pietryčių pusėje. Augalui reikia kiek įmanoma ryškesnio apšvietimo, jis nebijo tiesioginių saulės spindulių ir nereikalauja šešėlio. Svarbu pabrėžti, kad namų sąlygomis tinūtras neatlaikys šaknų sistemos peršalimo. Augalas turi aukštus temperatūros

reikalavimus: nemėgsta šalto oro, skersvėjų ir staigių temperatūros kritimų. Vasarą tinūtrui komfortiška patalpos temperatūra nuo 20 iki 35 laipsnių šilumos, žiemą neturi būti mažiau kaip 12 laipsnių šilumos.

Auginant tinūtrą svarbiausia užtikrinti reikiamą dirvožemio ir oro drėgnumą, tręšimą ir apkarpymą. Vasarą augalas laistomas reguliariai ir gausiai. Karštu oru tinūtras gerai reaguoja į apipurškimą vandeniu. Žiemą laistymai turėtų būti riboti, atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą. Jeigu patalpoje yra vėsu, tinūtro

drėkinimas turi būti labai mažas ir retas. Pirmasis laistymas po pertraukos jokiu būdu neturi būti gausus, o labai atsargus ir nereikšmingas vandens kiekio požiūriu. Sodinukai ir jauni augalai laistomi nedideliu vandens kiekiu ir nedažnai.

Tinūtras tręšiamas tik nuo gegužės iki rugsėjo, naudojant mineralines trąšas, skirtas sukulentams ir kaktusams.

Jeigu reikia, tinūtro apkarpymas atliekamas pačioje vegetacijos periodo pradžioje, pavasarį arba žiemos pabaigoje. Jei numatoma formuoti augalą į vieną kamieną, pagrindinis stiebas ir šakelės sutrumpinami trečdaliu. Tuo atveju, kai nuspręsta auginti tinūtrą krūmo pavidalu su keliais stiebais, augalas nupjaunamas kuo žemiau.

Augalas dauginamas sėklomis ir auginiais.

Galimos auginimo problemos, ligos ir kenkėjai

Žiemos periodu augalo lapai gali pageltonuoti ir trupėti. Nieko baisaus nenutinka, toks reiškinys normalus, pavasarį tinūtro vainikas įgys ankstesnį dekoratyvumą. Tuo pačiu metu gali šiek tiek susiraukšlėti ir augalo kaudeksas. Vegetacijos metu jis sugrąžins lankstumą.

Tarp dažniausiai pasitaikančių ligų galima išskirti šaknų puvinį, kuris susidaro dėl per gausaus laistymo. Kenkėjai, veikiantys tinūtrą, yra miltuotieji skydamariai ir voratinklinės erkės. Priklausomai nuo augalą paveikusios kenkėjų kolonijos dydžio pasirenkamos liaudiškos arba cheminės naikinimo priemonės.

Toliau pateikiamos kelios tinūtrų rūšys:

Adenium obesum – gėlė, labiausiai paplitusi namų kultūroje. Stambūs žiedai, kurių skersmuo siekia iki 7 cm, pasirodo pirmosiomis pavasario dienomis. Jų spalva yra rausva arba raudona su baltu kakleliu. Augalui būdinga kaupti drėgmę, todėl jis nenukenčia, kai nėra laistymo.

Adenium arabicum – žemaūgis augalas su žemu kamienu ir ryškiai rožinės spalvos žiedais. Žydėjimo laikas yra nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pradžios. Gėlė turi aiškiai išreikštą ramybės laikotarpį, kai ji numeta dalį lapų.

Adenium oleifolium – neaukštas augalas, pailgos formos alyvinės spalvos lapeliais. Krūmai formuoja silpną kaudeksą, kuris paprastai yra dirvoje, o ne jos paviršiuje. Žydėjimas labai gražus – švelnūs persiko atspalvio varpelius primenantys žiedai atrodo pažeidžiami ir trapūs.

Adenium boehmianum – sukulentas, turintis didžiausius žiedus savo gentyje, kurie yra sodraus aviečio atspalvio ir pasiekia 7-8 cm skersmenį. Augalo lapai taip pat didesni nei kitų rūšių.

Adenium multiflorum – nereiklus priežiūrai augalas, kuris pasižymi itin gausiu žydėjimu. Žiedlapiai pasipuošę ryškiai raudonu kraštu.

Adenium swazicum yra sudėtingas auginimui. Jis auga lėtai, dažnai lėtina vystymąsį dėl nežinomų priežasčių, stebimi džiūstantys lapelių galiukai. Augalų aukštis neviršija 30-50 cm. Žiedai ryškiai rožinės spalvos, iki 5 cm skersmens.