Ežiuolė

Ežiuolė — populiarus vaistinis augalas, kurio gydomosiomis savybėmis ypač susidomėta pastaraisiais dešimtmečiais. Lotynišką šio augalo pavadinimą Echinacea dažnai galima pamatyti ant įvairių medikamentų pakuočių. Gydomąsias ežiuolių savybes pirmieji pastebėjo Šiaurės Amerikos indėnai – sultimis gydė žaizdas, gyvačių įkandimus, net užkrečiamas ligas. Kaip vaistinė žaliava naudojamos šaknys ir antžeminė dalis. Ežiuolės preparatai stiprina žmogaus imuninę sistemą, gydo uždegimus, cistitus, nefritus ir kitas ligas. Daugelis preparatų ypač veiksmingi kvėpavimo takų susirgimų profilaktikai. Tačiau retai kas žino, kad ežiuoles galima auginti ir kaip nereiklų dekoratyvinį, medingą ir daug drugelių pritraukiantį augalą.

Ežiuolės — astrinių (Asteraceae) šeimos žoliniai daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Žinomos 5 rūšys, kilusios iš Šiaurės Amerikos prerijų bei šviesių miškų, kur auga derlingose, drėgnose žemėse. Kultivuojama nuo 1692 metų, gerai aklimatizavosi Europoje, į Lietuvą introdukuota vos prieš penketą dešimtmečių. Genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio echinos — ežys, nes žiedyno vidus dygus, kietas ir primena ežį.

Rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench sin. Rudbeckia purpurea L.) paplitusios Šiaurės Amerikos vidurinėje ir rytinėje dalyse (Ilinojaus, Arkanzaso, Viskoncino, Ohajo, Misūrio ir kitose valstijose). Tai 60-110 cm aukščio žoliniai augalai. Stiebai statūs, paprasti arba viršuje šakoti, apaugę smulkiais trumpais plaukeliais. Lapai tamsiai žali, šiurkštūs, raukšlėtu paviršiumi. Apatiniai skroteliniai lapai ilgakočiai, plačiai kiaušiniški, iki 25 cm ilgio, stiebiniai — pražanginiai, beveik bekočiai, ovališkai lancetiški, 7-12 cm ilgio. Žiedynai — 8-15 cm skersmens graižai, pavieniai arba po 2-3. Išoriniai liežuviški žiedai sterilūs, raudonai purpuriniai, 4-6 cm ilgio ir apie 0,5 cm pločio. Žydėjimo pradžioje jie horizontalūs, o vėliau nusvyra žemyn. Vidiniai graižo žiedai dvilyčiai, vamzdiški, rausvai rudi. Šėriuotas, su daugybe pažiedžių žiedynsostis iš pradžių plokščias, žydėjimo metu — iškilus, o vaisiams bręstant kūgiškas. Ežiuolės žydi nuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžios, apie 40-50 dienų. Jeigu nuolat išskinami peržydėję graižai, gali žydėti iki šalnų. Vaisiai — lukštavaisiai. Daigiausios stambios, išorinėje graižo dalyje prinokusios sėklos.

Išvesta daug veislių rausvažiedžių ežiuolių stambiais graižais, įvairesnių spalvų žiedais, visą žydėjimą horizontaliais liežuviškais žiedais. ‘Abendsonne’ žiedai vyšniniai, smulkūs, ‘Alba’ — balti. ‘Magnus’ — žiedai purpuriniai, graižo vidurys tamsiai oranžinis. ‘Monk’s Silver’ žiedai sidabrinio atspalvio, ‘Leuchstern’ (‘Bright Star’) – purpuriškai raudoni. ‘Nana’ ežiuolės žemaūgės, ‘Robert Bloom’ žiedai sodriai karmininiai, išblunkanty. ‘Rubinsterb’ ežiuolės užauga iki 100 cm, graižai tamsiai karmininiai, ypač stambūs, ryškiai oranžiniu viduriu. ‘The King’ žiedai stambūs, tamsiai karmininiai. ‘White Lustre’ užauga iki 80 cm aukščio, žiedai švariai balti, tamsesniu viduriu, ‘White Swan’ lapai stambūs, iki 50 cm ilgio, skaisčiai balti žiedai kvepia medumi.

Siauralapės ežiuolės (Echinacea angustifolia (L.) DC.) kilusios iš Šiaurės Amerikos žemyno, panašios į rausvažiedes. Užauga iki 40-60 cm aukščio. Skroteliniai lapai lancetiški, iki 12 cm ilgio, augalai šiurkščiai plaukuoti. Graižai pavieniai, žiedsosčiai kūgiški. Liežuviški žiedai siauri, iki 2.5 cm ilgio, šviesiai purpuriniai, nulinkę žemyn. Žydi liepą-rupjūtį.

Blyškiosios ežiuolės (Echinacea palida (Nutt.) Nutt.) užauga iki 100 cm aukščio. Skroteliniai lapai iki 20 cm ilgio, elipsiški, stiebiniai linijiškai lancetiški, sveikais pakraščiais. Pavieniai graižai 2-8 cm skersmens, liežuviški žiedai purpuriniai. Žydi rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Ežiuoles galima auginti saulėtose ir pusiau pavėsingose vietose. Saulėkaitoje žiedai kartais išblunka. Mėgsta derlingą, pakankamai drėgną ir neutralią žemę. Geriausiai auga lengvose priesmėlio ar priemolio dirvose.
Nereiklios, bet per karščius reikia laistyti, nors sausrai gana atsparios. Dauginama sėklomis arba kero dalimis. Sėklas geriausiai sėti pavasarį į dėžutes patalpoje ar inspektą. Dygsta apie 3-4 savaites. Išdygę daigeliai pikuojami į inspektus arba lysves. Į nuolatinę vietą sodinama kitų metų pavasarį. Sėjinukai pražysta antraisiais-trečiaisiais metais. Kai sėjama pavasarį tiesiai į dirvą, dygsta prastai. Retais atvejais ežiuolės gali pasisėti pačios.
Rudenį arba pavasarį dalijami 4-5 metų kerai. Rudenį padaugintus kerelius būtina mulčiuoti. Suaugusių kerų žiemai dengti nereikia, vėlai rudenį nupjaunami peržydėję stiebai, o pamatiniai lapai paliekami. Ežiuolės sodinamos kartu su kitomis daugiametėmis gėlėmis – šluoteliniais flioksais, rykštenėmis, japoninėmis plukėmis ir panašiai. Žiedynus galima skinti, vandenyje nevysta apie 2 savaites. Graižus su vamzdiškais žiedais galima džiovinti, jie tinka sausoms kompozicijoms. Žiedus noriai lanko bitės, drugeliai ir kiti vabzdžiai, nes augalai medingi.