Gėlė Amarilis (Meilenis)
Parduotuvėse pardavinėjama amarilė iš tikrųjų nėra tikroji amarilė, bet tik į ją panaši. Šios svogūninės rūšies iš Pietų Afrikos, prigijusios Azorų ir Normandijos salose, tikrasis pavadinimas meilenis (Hippeastrum). Tikrąją amarilę galima įsigyti tik pas svogūninių gėlių specialistus. Pavasarį pasodinkite svogūną, kad jo galiukas kyšotų iš žemės. Kol iš svogūno auga žali diržiški lapai, laistykite ir tręškite vidutiniškai. Vasaros viduryje, atėjus belapiam laikotarpiui, laistykite vidutiniškai, bet netręškite. Amarilę visad laikykite kuo šiltesnėje vietoje – terasoje, oranžerijoje ar šiltnamyje. Vasaros pabaigoje iš belapio svogūno gali išdygti tvirtas žiedkotis, bet žiedas nebūtinai susiformuoja. Labiau tikėtina, kad gėlė žydės kitais metais. Sezono pabaigoje būtinai pasirodo lapai. Žiemą amarilei reikia šviesios vietos, kurios nepasiekia šalčiai, ir labai mažai vandens. Persodinti augalą stenkitės kuo rečiau. Beveik visos meilenio (Hippeastrum) rūšys, dažnai auginamos kambaryje, kilusios iš kalnuotų Pietų Amerikos regionų. Dauguma jų pardavinėjamos kaip žiemą žydintys svogūnai, kuriuos reikia pasodinti vasaros pabaigoje. Trečdalis svogūno turi būti po žeme, o du trečdaliai virš žemės. Vazoną pastatykite i šviesią ir vėsią (apie 15 °C) vietą. Šiltesnėje aplinkoje svogūnas sukraus žiedus greičiau, bet žydės trumpiau. Augimo ir žydėjimo metu gausiai laistykite ir reguliariai tręškite. Nužydėjusj žiedkotį nupjaukite ir laistykite augalą tol, kol lapai išliks žali. Šiuo laikotarpiu labai svarbi aplinkos šiluma. Lapams pradėjus nykti, nebelaistykite ir išneškite vazoną į vėsią patalpą. Kai pasirodys nauji lapai ir pumpurai, vėl pradėkite laistyti. Daug meilenio veislių pardavinėjama, nenurodant specifinio vardo. Gėlės žiedai būna stambesni ir įvairių spalvų: ugnies raudonumo, rausvi, gelsvai rausvi, oranžiniai, balti, o kartais margaspalviai, gysloti.