Gėlė Arnika (Arnica Montana)

Kalninė Arnika dažnai vadinama kalniniu avinėliu. Jos genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio arnos — ėriukas. Tai daugiametė miško gėlė su geltonais arba oranžiniais graižais. Žydi birželio—liepos mėnesį. Šios miškų gėlės pasitaiko Užkarpatėje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje. Auga daugiausia mėlyniniuose ir brukniniuose pušynuose, atvirose vietose — miško aikštelėse, kirtimuose. Vakarų Europos šalyse arnika, kaip vaistinis augalas, buvo vartojama dar XI amžiuje. Mūsų šalyje ji nebuvo vartojama, nes trūko žaliavos. Graižuose yra eterinių aliejų, rauginių ir dažinių medžiagų, inulino, triterpenoidų, vitamino C ir 1.1.

Arnikos žiedų spiritinė tinktūra vartojama tulžies akmenligei, cholangitams, hepatitams, cholecistitams ir kitoms kepenų ligoms gydyti, kaip kraujavimą stabdantis vaistas akušerijoje ir ginekologijoje. Geriama po 30—40 lašų 2 kartus per dieną prieš valgį. Antpilui paruošti imama 10 g žiedų, užplikinama stikline verdančio vandens, pakaitinama iki virimo, greitai nuimama nuo ugnies ir po valandos iškošiama. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Arnikos šaknies preparatai stiprina širdies veiklą, jos susitraukimus, plečia vainikines arterijas, bet geriau šiuo atveju veikia ne spiritinė tinktūra, o vandeninis antpilas (geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną). Tačiau šie preparatai yra toksiški.