Gėlė Aspidistra

Aspidistros (Aspidistra) – tai labai neišrankūs ir tvirti augalai, vešantys netgi menkai apšviestoje vietoje. Vokiečiai jas dar vadina batsiuvio palme – tai liudija šio augalo atsparumą. Juk batsiuvio dirbtuvėje šilta ir daug dulkių. Aspidistros auga lėtai, tačiau ištveria net patį netinkamiausią elgesį. Jos atsparios cigarečių dūmams, dideliems temperatūros svyravimams, netgi žiemą galima išvažiuoti slidinėti ir palikti be priežiūros.

Aspidistros mėgsta ne per šilčiausias ir gerai vėdinamas patalpas, tačiau prisitaiko ir prie karštesnio bei sausesnio kambario oro, be to, nesibaimina skersvėjo. Tiesa, margalapėms aspidistroms šviesos ir šilumos reikia daugiau. Vienintelis dalykas, kojos nemėgsta – drėgmė. Daug vandens nereikia – šie augalai gali ilgai išbūti nelaistyti, jei oro temperatūra ne per aukšta. O štai perlaistyti aspidistrų negalima, nes būdamos nuolat įmirkusioje žemėje šaknys ima pūti, todėl atkreipkite dėmesį, kad padėkliuke neliktų vandens.

Tręšti reikia labai atsargiai, ne dažniau nei kartą per mėnesį, o margalapes ir dar rečiau. Jei lapai trūkinėja, tręšti visai nustokite. Aspidistroms patinka, kai jos iš viršaus apipurškiamos minkštu vandeniu kartą per savaitę. Apdulkėjusius lapus nuplaukite, tačiau nenaudokite jokių lapiniams augalams skirtų valymo priemonių – aspidistros kažkodėl jų nemėgsta.

Aspidistrai ne taip jau paprasta pakenkti. Iš Kinijos kilusi gėlė atspari bet kokiam klimatui ir vietai. Jai nebaisus nei nedidelis šaltukas, nei sausas, karštas, dūmais ar kitaip užterštas kambario oras. Pamiršote palaistyti? Nieko tokio. Storus šakniastiebius, iš kurių dygsta ilgi lapai, pražudyti gali tik laikymas vandenyje, nes prasideda puvimas.

Lapams nepatinka saulėkaita. Kai šakniastiebiai užpildo vazoną, aspidistrą naudinga persodinti. Tuo metu patogu padalyti šaknis. Atidalytą ūglį galite pasiūlyti bičiuliui, kuriam visai nesiseka gėlininkystė. Aukštosios aspidistros lapai – žali ir tvirti. Išvesta nemažai veislių su geltonais ir baltais šlakeliais bei brūkšneliais ant lapų. Žinomiausią ‘Milky Way’ puošia kreminiai šlakeliai, ‘Variegata Ashei’ – balti brūkšneliai, o ‘Variegata Exotica’ brūkšnelių piešinys chaotiškesnis.

Lelijinių šeimos gėlė, kilusi iš Japo­nijos. Auga ir menkai apšviestuose, vi­dutinės temperatūros kambariuose. Rau­donai rudas žiedas pasirodo žemės pa­viršiuje vasario – balandžio mėn. kaip “žvaigždžių skydas”. Baltai dryžuotoji forma “Variegata” šiek tiek lepesnė, jai reikia daugiau šviesos ir trąšesnės, pa­kalkintos lengvos žemės. Augimo pe­riodas pavasarį ir vasarą. Persodinama kas antri metai balandžio mėn. Per daug išsikeroję ir blogai augantys au­galai dalijami.

Žalialapes formas sodin­ti į vidutinio sunkumo žemę. Laistyti gana gausiai, kartais purkšti. Gegužės pabaigoje galima išnešti į lauką, lai­kyti pusiau paunksnėje. Nepersodintus augalus tręšti nuo balandžio mėn. kas dvi savaitės mišiniu, kuriame gausiau azoto, liepos – rugpjūčio mėn. azoto kiekį sumažinti. Ramybės periodu, ru­denį ir žiemą, laikyti vėsiai, žemesnėje kaip 10 °C temperatūroje, bet pakenčia ir aukštesnę temperatūrą. Žemė turi būti vidutinio drėgnumo, neperdžiūvusi.

Ankstyvą rudenį ir baigiantis žiemai kartais truputį patręšti. Lapus valyti. Kai intensyvi saulė arba trūksta azoto ar apskritai mažai trąšų, išauga trumpi lapkočiai. “Variegata” pažaliuoja pertręšta arba kai blogas apšvietimas. Skydamariai puola, kai per sausas oras ir trąšose gausu azoto. Saugoti nuo šliu­žų.

Dauginama balandžio mėn. kero da­limis. Persodinant šaknis iškedenti, su­pjaustyti taip, kad prie šaknų būtų 2—3 lapai. Didesnes žaizdas pabarstyti me­džio anglies milteliais.