Astrancija

Gėlė Astrancija (Astrantia) natūraliai paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Šių augalų lapai ir keistoki žiedai atrodo išties šauniai. Europoje tai mėgiamas dekoratyvinis augalas, ypač kultivarai įvairesnių spalvų žiedais ir margais lapais.  AstrancijosKaip dekoratyvinis augalas pas mus auginamos retai, kai kur senuose parkuose pasitaiko sulaukėjusių. Tačiau astrancijos nereiklios, gali augti pusiau pavėsyje, o didžioji astrantija kai kur Lietuvoje auga natūraliai. Tai labai retas ir saugomas augalas. Ši rūšis saugoma ir Latvijoje, Baltarusijoje.

Astrancijos – salierinių (Apiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai šakniastiebiniai augalai. Žinoma 10 rūšių. Pavadinimas tikriausiai kilęs iš graikiško žodžio aster – žvaigždė, nes žiedyno skraistė primena žvaigždę.

Gėlė astrancijaDidžioji astrancija (Astrantia major L.) natūraliai auga Vidurio Europoje, Rusijos europinėje dalyje, Vidurinėje Azijoje. Kultivuojama nuo 1597 metų. Kerelių aukštis 40-80 cm, plotis 35-40 cm. Stiebai statūs, beveik nešakoti, pliki, tuščiaviduriai. Apatiniai lapai ilgakočiai, stiebiniai – bekočiai. Lapai plaštakiškai skiautėti arba suskaldyti į 3-7 skiltis, tamsiai žali, blizgantys. Skiltys lancetiškos, dantytais pakraščiais, dantelių viršūnė baigiasi šereliu. Žiedynai – 3,5-4,5 cm skersmens sudėtiniai skėčiai, juos supa ilgesnė už žiedus skraistė, sudaryta iš 14-18 suaugusių pamatais spalvotų skraistlapių. Jie būna balsvi, rožiniai, žaliai dryžuoti arba žali. Skėčio žiedeliai balti, ilgais kuokeliais. Žydi liepos-rugpjūčio mėn., vaisiai prinoksta rugpjūtį-rugsėjį. Vaisiai apie 5 mm ilgio, sausi, skeltiniai, cilindriški, briaunelės apaugusios pūsliškais žvyneliais.

AstrantiaAstrantia Alba‘ – žiedai ir skraistlapiai balti;
Astrantia Barristern‘ – kereliai labai kompaktiški, žiedynų skraistė su spalvotomis gyslelėmis;
Astrantia Sunningdale‘ (‘Variegata’) – iki 75 cm aukščio, lapai stambūs su baltu ar gelsvu piešiniu;
Astrantia Margery Fish‘ (‘Shaggy’) – iki 75 cm aukščio, skraistė didelė, plaukuota, rausvai balta;
Astrantia Rosea‘ – iki 75 cm aukščio, skraistė ir žiedai rožinės spalvos;
Astrantia Rosesymphonie‘ – skraistė sidabriškai rožinė;
Astrantia Rubra‘ – iki 50 cm aukščio, skraistė tamsiai raudona.

Astrantia maxima Pall . – labai dekoratyvi rūšis, paplitusi Pietų Europoje, Kaukaze. Kompaktiški kereliai 40-70 cm aukščio. Šakniastiebiai ilgi. Lapai 3-5 kartus suskaldyti, skiltys elipsiškai ovalios, dantytais pakraščiais. Žiedynai – iki 4,5 cm skersmens skėčiai. Žiedeliai rožiniai. Skraistlapiai elipsiškai ovalūs, platesni negu didžiosios astrancijos, rausvi, suaugusiais pagrindais. Žydi liepą-rugpjūtį. Gėlė astrantija (alba)Lepesnė negu kitoss rūšys, rudenį padaugintus kerelius būtina pridengti žiemai.

‘Alba’ – skraistlapiai stambūs, balti;
‘Hadspen Blood’ – skraistlapiai stambūs, tamsiai rausvi.

Mažoji astrancija (Astrantia minor L.) auga Europos kalnų šlaituose, ant uolų, pievose, šviesiuose miškuose (Pirėnuose, Alpėse, Apeninuose), iki 2700 m virš jūros lygio. Smulkesnė už kitas rūšis, iki 40 cm. aukščio. Lapai su ilgais lapkočiais, iki pagrindo plaštakiškai suskaldyti į 7 skiltis. Skiltys lancetiškos ar elipsiškos, dantytais pakraščiais. Žiedynai iki 3 cm skersmens, žiedeliai rausvai balti, smulkūs. Skraistlapiai lancetiški, balti, kartais rausvi. Žydi liepos rugpjūčio mėn. Kultivuojama nuo 1686 metų. Lietuvoje beveik neauginama.

Astrancijos gerai auga tiek saulėtose vietose, tiek pusiau pavėsyje. Didžiąją astranciją galima sodinti po medžių lajomis, pusiau pavėsyje ar net pavėsyje. Dekoratyvinių formų, veislių astrancijas geriau auginti saulėtoje vietoje. Astrancijų krūmasDirvai nėra reiklios, bet geriau auga purioje, trąšioje, drėgnoje ir kalkingoje dirvoje. Mažajai astrancijai reikėtų parinkti saulėtą vietą, neužmirkusią dirvą, ši rūšis auga ir skurdesnėje dirvoje. Astrancijos pakankamai atsparios sausrai ir šalčiui. Žiemoja nepridengtos. Galima dauginti sėklomis. Rudenį ką tik surinktos sėklos sėjamos tiesiai į dirvą. Sėklos greitai išbyra ir gali pasisėti pačios. Kereliai dalijami pavasarį arba rudenį. Pavasarį, prieš atželiant lapams, galima dauginti šakniastiebių dalimis. Taip patogiausia dauginti kultivarus. Sodinama 30-35 cm atstumais.

Vienoje vietoje gali augti 5-7 metus ir ilgiau. Jeigu kereliai iškyla, reikėtų užberti durpėmis ar kompostu.
Astrancijos auginamos grupėse su kitomis daugiametėmis gėlėmis (rasakilomis, snapučiais, vingiorykštėmis, palemonais, kraujažolėmis), vejoje. Mažoji astrancija tinka kompozicijoms su akmenimis, prie vandens telkinių. Žiedus galima skinti ir džiovinti, skraistlapiai gražiai sudžiūva.