Augalų kategorijos

Gėlė astras

Gėlė Astras (Aster) – tai astrinių (Asteraceae Dum.) šeimos daugiametė šakniastiebinė gėlė. Stiebai statūs, nuo 20 iki 150—200 cm aukščio, tvirti. Lapai pražanginiai, pailgi ar lancetiški, sveiki, kartais dantyti, stambūs. Žiedynai — graižai, susitelkę į sudėtinius žiedynus: šluoteles, skėčius arba skėtiškas kekes. Žiedynų būna pavienių — nuo 1,5 iki 6—8 cm skersmens. Liežuviški žiedai balti, rožiniai, alyviniai, raudoni, purpuriniai, violetiniai. Viduriniai graižo žiedai vamzdiški, geltoni. Vaisius — lukštavaisis.

Žinoma daugiau nei 200 astrų rūšių, paplitusių Europos, Azijos ir Amerikos žemynuose. Lietuvoje savaime auga viena rūšis, plačiau auginamos 6—8 introdukuotos rūšys.

Pagal žydėjimo laiką astrai skirstomi į pavasarinius astrus, vasarininius astrus ir rudeninius astrus. Sėklas sunokina tik pavasarį ir vasarą žydintys augalai. Sėklos sėjamos pavasarį arba ką tik surinktos (liepos mėn.) lauke į lysves. Sudygsta per 12-14 dienų.

Astrai dauginami sėklomis, kero dalimis ir auginiais. Sėklas sunokina visi pavasarį žydintys astrai; 600—800 sėklų sveria 1 g. Tūkstančiui gėlių išauginti reikia 5 g sėklų. Sėjama pavasarį arba ką tik surinktas sėklas (liepos mėn.) tiesiog į lysves. Sudygsta per 12—14 dienų. Keras dalijamas nuo balandžio mėn. iki spalio pradžios. Tačiau augalai, padauginti sėklomis ar dalijant kerą, nėra monotipiniai, t. y. nevienodai auga, skirtingu laiku žydi. Todėl geriau dauginti juos auginiais.

Pavasarį žydintys astrai

Pavasarį žydintys astrai tinka puokštėms (vandenyje išsilaiko 6—10 dienų). Nuskinti žiedynai vandenyje laikosi 6-10 dienų.

Alpinis astras (Aster Alpinus L.). Paplitęs Vidurio Europos, Kaukazo, Vakarų Sibiro, Balkanų, Mažosios Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnų ganyklose, slėniuose. Augalas žemaūgis, 20—30 cm aukščio. Skroteliniai lapai žali, dekoratyvūs. Žiedstiebiai tvirti, lapoti. Jaunos gėlės graižas 5—6 cm skersmens. Senesnio augalo žiedynai smulkūs, žiedstiebiai ploni, neišlaiko žiedyno, išlinksta. Alpiniai astrai tinka alpinariumams, grupėms, lysvelėms.

Dažnesnės veislės: Dunkle Shone – žiedai alyviniai, Blechwood, Trene – žiedai šviesiai alyviniai, Alba – baltažiedžiai. Alpinis astras žydi birželio mėnesį, 16-18 dienų. Vaisiai subręsta birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Žiemoja nepridengtas.

Andersono astras. Endemas, augantis Šiaurės Amerikoje. Lapai trumpi, žali; žiedai violetiniai.

Farero astras. Kilęs iš Alpių ir Himalajų kalnų. Gėlė 40— 50 cm aukščio. Liežuviški žiedai išsilenkę, violetiniai ar tamsiai alyviniai. Žydėti pradeda anksčiau už alpinius astrus. Stiebai neatsparūs vėjams, todėl šiuos astrus reikia pririšti arba auginti po plėvele. Tinka puokštėms.

Žydrasis astras. Kilęs iš Himalajų kalnų. Panašus į alpinį astrą, tik už šį kiek aukštesnis ir didesniais graižais.

Andersono, Farero ir žydrųjų astrų galėtų būti daugiau auginama. Jie paįvairintų skurdoką pavasarį žydinčių gėlių asortimentą.

Astrai yra šviesamėgiai, gerai auga įvairios mechaninės sudėties sukultūrintose dirvose. Nederlingas dirvas prieš sodinant gėles galima patręšti (1m2 10kg perpuvusio mėšlo). Dirvą reikia įdirbti 20—25 cm gyliu. Prieš žydėjimą ir peržydėjusius astrus naudinga palaistyti mėšlo srutomis. Daugiamečių astrų sensta ir retėja kero vidurys. Todėl kas 3— 5 metus juos reikia persodinti. Tada geriau auga ir rečiau serga miltligėmis.

Persodinti galima pavasarį ar ankstyvą rudenį. Sodinama 20—25 cm atstumu (į 1m2 po 16—20 gėlių).

Daugiausia astrus pažeidžia pelėdgalvių vikšrai, taip pat miltligės.

Sodinama alpinariumuose, gėlių lysvėse, taip pat kartu su kitomis pavasarį žydinčiomis gėlėmis: faibeniais, katpėdėmis, karpatiniais katilėliais, sauleniais ir kt.

Pavasariniai astrai dauginami gegužės—liepos mėn. Auginių, kurie imami iš viršūninių žolinių ūglių (6—7 cm ilgio), įsišaknija 90—95%. Bet kuriuo būdu padauginti žydi antraisiais metais.

Rudeninis Astras

Visi rudeniniai astrai tinka gėlių grupėms sudaryti, sodinami kapinėse, tinka skinti. Žemaūgiai krūminiai ir virgininiai astrai tinka apvadams, lysvaitėms. Žemaūgius krūminius astrus galima auginti kaip kiliminius augalus. Iš aukštaūgių astrų (šiurkščialapių, virgininių) formuojamos gyvatvorės. Astrų žiedai medingi, juos noriai lanko bitės, drugeliai ir kiti vabzdžiai.

Rudenį žydintys astrai dažniausiai dauginami kero dalimis, nes sėklos nespėja kasmet subręsti, o krūminiai astrai visai jų nesubrandina. Kerai dalijami nuo balandžio mėn. iki spalio pradžios.

Auginiais pavasarį žydinčios rūšys dauginamos gegužės-liepos mėn. Alpinių astrų 6-7 cm ilgio auginiai imami nuo viršūninių žolinių ūglių. Rudeninis astras auginiais dauginamas birželio-rugpjūčio mėn. Pjaunami 3-4 cm ilgio šoniniai arba viršūniniai ūgliai. Dauginimo lysvėse arba inspektuose įsišaknija apie 90 proc. auginių. Astrus pažeidžia miltligės, pelėdgalvių vikšrai.