Gėlė Aubretė

Gėlė Aubretė – bastutinių (Brassicaceae Burnett) šeimos daugiametė, šakniastiebė, visžalė, kiliminė, žemaūgė, 8—20 cm aukščio gėlė. Lapai ovalūs, dantyti, smulkūs, pilkai žali. Žiedai maži, įvairių spalvų ir atspalvių — nuo raudonos iki mėlynos; žiedynas kekiškas. Žydi gegužės—birželio mėn., gausiai ir ilgai, iki 30—50 dienų. Vaisius — ankštarėlė; sėklos plokščios, rudos, bręsta pamažėle, sunkiai surenkamos. Aubretė paplitusi Europos Rytuose ir Mažojoje Azijoje, nuo pietinės Italijos iki Irano. Gentyje 12 rūšių. Lietuvoje visuomeniniuose želdiniuose reta gėlė, tačiau daug kur auginama individualiuose sodybose gėlininkų mėgėjų ir kolektyviniuose soduose. Dekoratyvi ir peržydėjusi. Visžalė, atspari žiemai.

Rūšys dažnai kryžminasi tarpusavyje. Gėlininkai rūšių ir veislių neizoliuoja, todėl iš sėklų išaugintios gėlės pražysta įvairiaspalviais žiedais. Apskritai želdiniuose auginamos tik veislės arba įvairiausi tarprūšiniai ir tarpveisliniai hibridai. Juos ir derėtų vadinti hibridinėmis aubretėmis (A. hybrida hort.). Auginama ir introdukuotų rūšių, kurios pasižymi dekoratyvumu.

Įvairios veislės skiriasi žiedų spalva, atspalviais, lydėjimo gausumu (tai priklauso nuo kero amžiaus), augimo intensyvumu ir atsparumu žiemos šalčiams. Pavyzdžiui, veislės ‘Hubert’ žiedai violetiniai, pilnaviduriai, Barker’s Double— raudoni, pilnaviduriai.

Darželinė aubretė. Rūšis hibridinė. Tai įvairios aubrečių hibridinės formos ir veislės: ‘Blue Emperor’— žiedai dideli, tamsiai violetiniai, mėlyni, žydi ilgai ir išaugina tankų kilimėlį; Carnival— žiedai violetiniai; ‘Dr. Mules’— augalas 10—16 cm aukščio, žiedai tamsiai violetiniai, melsvo atspalvio, aksominiai; ‘Lavendel‘—žiedai melsvi; H. Marshall— tamsiai violetiniai; ‘Lobelia’—vešliai auga ir anksti pražysta mėlynais žiedais; Moerheimi— žiedai šviesiai rožiniai; ‘Neuling’—žiedai levandų mėlynumo, keras labai vešlus; ‘Rubinkissen’— žiedai rubino spalvos, iš visų veislių anksčiausiai pražysta (8—10 dienų anksčiau), už kitas 10 dienų ilgiau žydi; Tauricola’—žiedai melsvai violetiniai, kilimėlis tvirtas, tankus, 5 cm aukščio; ‘Vesuv’, ‘Rosenteppich’ ir ‘Rotkoppchen’— veislių žiedai karmino spalvos; ‘Rosenrot’— rožiniai. Aprašytos veislės žydi gausiai, subrandina sėklas, žiemoja nepridengtos, visžalės.

Aubretė (Gėlė)Paprastoji aubretė. Ši rūšis ir jos porūšiai paplitę nuo Balkanų iki Mažosios Azijos (Balkanai, Graikija, Mažoji Azija). Vidurio Europoje kultivuojama nuo 1700 m. Augalas 10—12 cm aukščio. Stiebai ploni, prigulę prie žemės. Lapai pilkai žali, smulkūs, ovalūs, plaukuoti, išauga tankus kilimėlis. Žiedai iki 1,5 cm skersmens, balti, violetiniai, pavieniai arba purios kekės pavidalo žiedynuose. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais, 30—40, net iki 60 dienų. Sėklos sunoksta liepos mėnesį. Žiemoja nepridengta, visžalė.

Bougenviller veislės žiedai šviesiai alyvinės spalvos, su oranžine dėmele centre, White Weir— bal ti, ‘Maurice Prichard’— rausvai gelsvi, Red Carpet—ryškiai raudoni.

Aubretės yra sausų, smėlėtų, šiltų, atvirų saulėtų vietų augalai. Gerai auga lengvoje, kalkingoje dirvoje. Žemė turi būti trąši, gerai nudrenuota, bet ne sausa. Į sunkią priemolio žemę reikia įterpti kompostinės žemės, smėlio. Labai drėgnose, šlapiose dirvose, taip pat pavėsyje sodinti nepatartina. Iš ūglių neišauga pridėtinės šaknys. Gausiai ir ilgai ] žydi.

Sodinama anksti pavasarį, 15—25 cm atstumu 1 (1 m2 16 arba 5 kerai). Geriausiai prigyja pasodinti anksti pavasarį. Šių gėlių šaknys silpnos, negiliai pasidriekusios, todėl persodinus ir visą vasarą šias gėles reikia reguliariai laistyti. Kadangi jos jautrios persodinimui, tai kerų nepatartina dalyti (sodinti su visomis šaknimis). Peržydėjusias, taip pat pradedančias džiūti reikia nukarpyti, gėlės bus dekoratyvios visą vegetacijos periodą. Žiemą nereikia pridengti. Alpinariume toje pačioje vietoje (maži ploteliai po 3—10 kerus) nepersodintos auga 20—25 metus. Be to, veislės rožiniais ir raudonais žiedais dažniausiai ne tokios vešlios ir ne taip ilgai toje pačioje vietoje auga. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų pražysta antrą kartą vasaros pabaigoje—rudens pradžioje.

Dauginama sėklomis, žaliaisiais stiebo auginiais ir kero dalimis. Sėklos (2000 jų sveria 1 g) sėjamos rudenį į inspektą arba pavasarį (kovo arba gegužės mėnesiais.) į dėžutes ar į inspektą, arba tiesiog į lysvę. Sudygsta per 7—9 dienas (šiltnamiuose). Sėjinukai pikuojami, birželio mėnesį sodinami į nuolatinę vietą. Jie pražysta kitais metais. Sėklas galima sėti rudenį arba balandžio mėnesį tiesiog į dirvą. Šaknydinama birželio—rugpjūčio mėnesiais. Kerai dalijami rugpjūčio mėnesį., bet geriau anksti pavasarį. Negalima dauginti durpinėje žemėje.

Auginama alpinariumuose, ant atraminių sienelių, lysvėse, kaip kiliminis visžalis augalas tinka bordiūrams. Galima auginti atvirose vietose (mažus plotus). Sodinama įvairių žemaūgių daugiamečių gėlių grupėse. Tik reikia parinkti tokius augalus, kurie nenustelbtų pačių aubrečių.

Įdomūs deriniai gali būti su žemaūgėmis gėlėmis: ankstomis, vaistučiais, uoliniais laibeniais ir kitomis rūšimis, spalvotomis karpažolėmis, gvaizdėmis, hutčinzijomis, katilėliais, žemaūgiais vilkdalgiais, kiliminiais flioksais, visžalėmis rudgrūdėlėmis, raktažolėmis, smulkiažiedėmis svogūninėmis ir kitomis daugiametėmis kiliminėmis gėlėmis.

Aubretė (Aubrieta)
Lauko gėlė aubretė (obrieta)