Balžuva

Balžuvos savaime paplitusios tundrose ir miškuose visame Šiaurės pusrutulyje. Užsienyje jos vadinamos pelkių rozmarinais, nes labai panašūs lapai. Sodininkams jos patinka, nes yra nereiklios, auga rūgščioje žemėje, grynose durpėse, drėgnose, net užmirkusiose vietose. Tinka sodinti rododendrų ir viržių sodeliuose, prie vandens.

Vazoninė gėlė balžuvaSoduose dažniausiai auginamos siauralapės balžuvos (Andromeda polifolia L.). Tai žemi krūmokšniai gulsčiu stiebu ir šakutėmis su kylančiomis viršūnėmis. Užauga 15-30 cm aukščio. Lapai pailgai ovalūs, siauri, iš viršaus tamsiai žali, iš apačios balti, matiniai, vaškiniai.

Šių augalų žiedai labai panašūs į bruknuolių žiedus – siauri tamsiai raudoni arba rausvi, kartais balti varpeliai. Žydi gegužės – birželio mėn. ‘Nana’ veislės balžuvos labai žemos, keras tankus, žydi gausiai šviesiai rausvai žiedeliais gegužės pradžioje. ‘Major’ balžuvos aukštokos, žydi ryškiai rausvais žiedeliais nuo gegužės iki birželio pabaigos. Kartais žydi pakartotinai. ‘Blue Ice’ balžuvų lapai su melsvu atspalviu. Balžuvos nuodingos, neleiskite jų sodinti vaikams.

Gėlė balžuvaGeriausiai auga saulėje arba pusiau pavėsyje, drėgnose durpingose dirvose. Gali augti grynose durpėse. Per sausras reikia laistyti. Balžuvos atsparios šalčiui, jų beveik nepuola ligos. Jauni augaliukai mulčiuojami pjuvenomis arba smėliu (3-5 cm sluoksniu). Labai gražiai atrodo spygliuočiu žieve mulčiuotas balžuvų sodelis. Be to, spygliuočiai rūgština žemę, o šiems augalams tai patinka. Kad keras būtų tankus, reikia nuolat skabyti nežydinčių šakučių viršūnes.
Labai tinka sodinti kartu su viržiniais augalais, nes žydi iš karto po erikų, bet prieš viržius.