Gėlė bergenija

Uolaskėlinių šeimos daugiametė, šakniastiebinė žolinė gėlė. Paplitusi Rytų Azijoje, Sibire, Šiaurės Mongolijoje, Vidurinėje Azijoje. Kalnuose, alpinėse pievose ir ant akmeninių šlaitų tarpsta vešlūs sąžalynai. Lapai dideli, odiški, pamatiniai apvalūs arba širdiški. Vainikėlis varpiškas, raudonas, rausvas arba baltas. Žiedai susitelkę į skėčio pavidalo palinkusį purų žiedyną. Žiedynkotis storas, tvirtas, 40—80 cm aukščio. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais. Vaisius — dėžutė, atsiverianti ties vidurine siūle. Šakniastiebiuose ir lapuose yra rauginių medžiagų. Vaistinis augalas. Suaugę augalai gerai žiemoja nepridengti. Lietuvos miestų ir kaimo vietovių visuomeniniuose gėlynuose dažnesnė storalapė, retesnė širdžialapė bergenija. Auginama ir darželiuose. Užsienyje išvesta nemažai veislių bei hibridų, besiskiriančių aukščiu, žiedų spalva, lapų išvaizda.

Dabar pasaulyje daugiausia auginamos kultūrinės bergenijų formos ir veislės.

Plaukuotoji bergenija. Kilusi iš Nepalo, Kašmyro, Vakarų Pakistano. Auga alpinėse pievose. Kultivuojama nuo 1819 m. Lietuvoje introdukuota rūšis. Gėlė 70—80 cm aukščio. Lapai dideli, plaukuoti, apvalūs, nežiemojantys. Žiedai rožiniai, jautrūs šalnoms. Žydi balandžio pabaigoje—gegužės mėnesais. Vaisiai sunoksta birželio mėnesį. Auginama alpinariumuose.

Širdžialapė bergenija. Auga Altajuje (prie Teleckojės ežero), Sajanuose, Mongolijoje. Aptinkama kalnynuose ir alpinėse pievose. Kultivuojama nuo 1779 m. Gėlė 30—40 cm aukščio. Lapai žiemą žaliuoja, odiški, platūs, širdišku pamatu, apvalūs, mėsingi. Žiedai rausvi, nusvirusiais žiedkočiais. Žydi nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio, 30—35 dienas. Sėklos sunoksta birželio pabaigoje. Vaistinis augalas. Įdomesnės bergenijų veislės: ‘Alba’— žiedai balti, ‘Robusta’— žiedai rožiniai, gėlė 40—50 cm aukščio. Šią rūšį patartina auginti tarp retašakių medžių, drėgnoje, bet ne šlapioje vietoje ir alpinariumuose.

Storalapė bergenija. Paplitusi Vakarų ir Rytų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Mongolijoje. Auga ant uolų, kalnų šlaituose, miškuose ir aukštikalnėse. Europoje kultivuojama nuo 1760 m. Augalas daugiametis, 20—50 cm aukščio. Šakniastiebis storas, šliaužiantis. Lapai pamatiniai, dideli, beveik apskriti, tamsiai žali, odiški, blizgantys, apatinė pusė taškuota. Žiedai varpiški, rausvai purpuriniai (rožiniai), taurelės raudonos; žiedynas — didelė skėtiška šluotelė (iki 25 cm ilgio). Žydi gegužės mėnesį, apie 50 dienų. Sėklos sunoksta liepos—rugpjūčio mėnesiais.

Dekoratyvi visą vegetacijos periodą. Lapai pamatiniai, visžaliai. Vėlai rudenį dažnai įgauna avietinę spalvą. Vaistinis augalas.

Delavajo bergenija. Paplitusi Himalajuose (2900—3200 m aukštyje). Kultivuojama nuo 1885 m. Introdukuota Lietuvoje. Gėlė 60—80 cm aukščio. Žiedai rožiniai. Žydi balandžio pabaigoje—gegužės mėnesį.

Usūrinė bergenija. Paplitusi buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse, Tolimuosiuose Rytuose ant uolėtų šlaitų ir miškuose (kalnuose iki 1800 m aukščio). Europoje kultivuojama nuo 1911 m. Lietuvoje introdukuota rūšis, Žiedynkotis 20 cm aukščio. Lapai maži, apvalūs, spalvingi rudenį ir žiemą. Žiedai nedideli, rožiškai lelijiniai, vienašalėje kekėje. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais, negausiai. Sėklos sunoksta birželio mėnesį.

Purpurinė bergenija. Paplitusi Himalajuose ir Vakarų Tibete (3000—4600 m aukštyje). Kultivuojama nuo 1850 m. Gėlė 40 cm aukščio. Lapai pailgai ovališki, odiški, žiemą raudonai rudi. Žiedai raudoni. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais.

Strečio bergenija. Paplitusi Afganistane, Vakarų Himalajuose, vidurio ir alpinėje juostoje. Gėlė 20—30 cm aukščio. Lapai labai dideli, blizgantys, žali. Ypač daili lapija pavėsyje. Žiedai baltai rožiniai. Žydi labai anksti (kovo mėnesį). Gėlė atspari žiemos šalčiams, bet žiedai jautrūs pavasarinėms šalnoms. Rūšies yra daug porūšių, besiskiriančių žiedų spalva.

Darželinė bergenija. Tai įvairių bergenijų rūšių hibridai ir veislės. Veislės skiriasi žiedo spalva, augalo aukščiu, lapų išvaizda rudenį. Veislės, kurios skiriasi lapų spalva rudenį ir žiemą. 1—lapija rudai raudona: ‘Abendglocken’— augalas 40 cm aukščio, žiedai karmino spalvos, žydi gausiai, žiemą lapai rudai raudoni; ‘Abendglut’— žiedai raudoni, pilnaviduriai; ‘Admira’— augalas 40 cm aukščio, žiedai raudoni, lapai labai dideli; ‘Balley’—žiedai dideli, rožinės spalvos; ‘Bressingham Beauty’—žiedai rožiniai; ‘Margery Fish’— balti; ‘Oeschberg’— žiedai rožiniai, stiebas 30 cm aukščio, išsišakojęs, lapai žiemą raudoni; ‘Pugsley‘s Pink’ —žiedai rožiniai. 2 —lapija rusva: ‘Glocken-turm’—žiedai rožinės spalvos, žydi gausiai; ‘Purpurglocke’ —žiedai karmino spalvos, rugsėjo mėnesį žydi antrą kartą; ‘Sunningdale’ — žiedai rožinės spalvos, kiliminis augalas; ‘Walter Kienli’ – žiedai rožiškai lelijiniai, keras vešlus. 3 — vyrauja žalia lapų spalva: ‘Baby Doll‘—žiedai rožiniai; ‘Morgenrote’— gėlė 30 cm aukščio, žiedai rožinės spalvos, kasmet vasarą pražysta antrą kartą; ‘Schneekissen’— žiedai baltai rožiniai; ‘Schneekonigin’— gėlė 35 cm aukščio, žiedai balsvi, šviesiai raudoni.

Bergenija (crassifolia)Bergenijos gali augti bet kokioje dirvoje, bet tik turi buti pralaidi vandeniui, ypač mėgsta derlingą dirvą. Gerai auga saulėtoje, šviesioje vietoje ir nedideliame pavėsyje, netgi visiškoje paunksmėje. Saulėtose vietose žydi gausiai ir būna labai dekoratyvios. Palyginti gerai tarpsta ir pavėsyje. Pastebėta, kad saulėtoje ir atviroje vietoje lapai, žiedai ir žiedynai būna smulkūs. Persodinama anksti pavasarį arba rudenį (rugsėjo pradžioje). Persodinti kereliai tris keturias savaites gausiai laistomi (kasdien arba kas antra diena). Augalų nepatartina dažnai I persodinti. Toje pačioje vietoje gali augti 10— 15 metų, kasmet žydi ir išaugina vešlų kerą. Iškilusius virš žemės paviršiaus šakniastiebius reikia pridengti žemėmis. Augalai sodinami 30—40 cm arba 50 cm atstumu (1 m2 4—5 arba 7—9 kerai). Širdžialapei bergenijai mažiausiai reikia priežiūros. Kenkia telkšantis vanduo. Per sausras būtina laistyti. Gėlė vešlia lapija kasmet uždengia vis didesnį žemės plotą ir nustelbia piktžoles.

Dauginama sėklomis, šakniastiebio dalimis ir dalijant kerą. Sėklos rudenį sėjamos į dėžutes arba inspektus. Pikuojama į dėžutes, o vėliau (birželio mėnesį) persodinama į atvirą gruntą. Jauni sėjinukai būna silpni, todėl reikia juos saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Žiemai augalai pridengiami. Pražysta trečiaisiais ketvirtaisiais metais. Sakniastiebiai dalijami pavasarį arba rudenį (rugpjūčio mėnesį, kas penkeri šešeri metai. Šakniastiebio dalys sodinamos į lysvę 30—40 cm atstumu. Pirmąsias dvi savaites, kol augalai įsišaknija, būtina gausiai laistyti.

Bergenijos atsparios ligoms ir kenkėjams.

Sodinama alpinariumuose, terasose, ūksmingose arba pavėsingose vietose tarp akmenų, taip pat lysvelėse, bordiūruose. Didelėmis grupėmis (po 10— 20 kerų ir daugiau) auginama alpinariumuose, miško parkų, kalvotų vietų gėlynuose, prie pakrančių (tik ne per šlapioje dirvoje). Įdomūs deriniai būna su sinavadais, astilbėmis ir vilkdalgiais. Visos bergenijų rūšys sodinamos tarp medžių ir po medžiais nedideliame pavėsyje, taip pat namų šešėlyje. Alpinariume geriau sodinti gausiai žydinčias kultūrines formas. Žiedynų puokštės gerai laikosi vandenyje. Širdžialapė bergenija tinka pražydinimui. Tai medingi, vaistiniai augalai.

Balta bergenija
Bergenija (Gėlė)