Drugelių bei kolibrių krūmais, vasarinėmis alyvomis, oranžine akimi ir kitais poetiškais vardais vadinama budlėja (Buddleja L.). Vasarai pabaigoje spalvingi ir kvapūs, į alyvų kekes panašūs budlėjų žiedynai privilioja daugybę drugelių (o tropikuose – ir kolibrių). Dažnas, pamatęs budlėjas tokiu metu, jomis susižavi ir ryžtasi auginti. Ar tai sunku? Visai ne, jeigu žiemos nešaltos.

Gentis pavadinta 17 am. vienuolio ir botaniko Adam Buddle garbei. Į Angliją pirmosios budlėjos atvežtos 1774 metais. Iš maždaug 100 rūšių budlėjų dauguma paplitusios Azijoje, ypač Kinijoje, bet pirmoji Vakarų Europą pasiekusi rūšis – rutuliškoji budlėja (Buddleja globosa Hope) – kilusi iš Čilės. Daugiau kaip po šimto metų (1896 m.) Londono Kju (Kew) botanikos sodas iš Kinijos gavo kitos rūšies budlėjų sėklų. Tai Davido budlėja (B. davidii Franch.), pavadinta prancūzų jėzuito ir misionieriaus Pere Armand David vardu. Šios budlėjos dažniausiai auginamos Europoje ir Šiaurės Amerikoje, nes dauguma kitų budlėjų auga tik šiltuose tropikuose ir subtropikuose.

Davido budlėja – iki 2-3 m aukščio ir panašaus skersmensretašakis krūmas ilgomis šakomis, tamsiai pilkai žaliais priešiniais lancetiniais lapais. Žiedai kvapūs, blyškiai violetiniai su oranžine dėme centre, smulkūs (7-14 mm skersmens), bet sutelkti į tankias, siauras ir ilgas (15-30 cm) kekes. Žydi liepos – rugsėjo, kartais ir spalio mėnesiais. Ūgliai iki žiemos nesumedėja, ir paskui nušąla.

Tipinės rūšies atstovus galima pamatyti botanikos sodų kolekcijose, o želdynuose paprastai auginami kultivarai, kurie skiriasi krūmo aukščiu, lapų forma ir spalva (yra ir margalapių budlėjų), žiedynų dydžiu ir žiedų spalva.
Davido budlėjos kultivarų žiedai gali būti balti, gelsvai balti, švelniai rausvi, ryškiai rožiniai, visų violetinių ir purpuro atspalvių, vyšniniai ir mėlyni. Beveik visuomet žiede spindi oranžinė “akis”. Žiedynai gali siekti net 40-50 cm. Žieduose daug nektaro, todėl giedromis dienomis virš jų sukasi pulkai drugelių.

Davido budlėjos pas mus sparčiai populiarėja, ir visai nenuostabu — jos žydi nuo rugpjūčio iki šalčių ilgomis kvapiomis žiedų kekėmis. Smagu stebėti apie žiedynus besisukiojančius drugelius, museles ir kitus vabzdžius. Nors žiedeliai greitai peržydi ir žiedynus reikia iškirpti, netrukus vieną seną žiedyną pakeičia du nauji.

Davido budlėja (auginimas)

Davido budlėjos šaknys atsparios šalčiui ir išgyvena 5 zonoje. Antžeminė augalo dalis yra jautresnė ir šaltesnę žiemą apšąla arba nušąla iki žemės. Tai visai nekenkia augalo dekoratyvumui, nes žydi jaunos, pirmametės šakos. Šiltuose kraštuose budlėjos sparčiai plinta kaip piktžolės. Ten jos užauga iki 3-5 m aukščio, nes šakos žiemą nenušąla ir krūmas kasmet vis didėja. Be to, budlėjos nesunkiai dauginasi sėklomis.

Mano sodyboje Davido budlėjos auga jau daugiau kaip 10 metų. Per šį laikotarpį buvo tik keletas metų, kai krūmai peržiemojo be nuostolių, jie beveik kasmet apšąla. Nors paskutinė žiema buvo ypač šilta ir budlėjos puikiai peržiemojo, aš vistiek rekomenduoju vėlų rudenį arba anksti pavasarį iškirpti senas šakas bent 30-40 cm nuo žemės. Jauni ūgliai auga greitai, būna gražesni, vešlesni, gausiau žydi ir žiedai būna sodresni, stambesni. Be to, jaunus ūglius lengviau formuoti.

Palikus senas šakas, budlėjos netrukus sutankėja ir pavirsta dideliu netvarkingu krūmu. Žiedynų būna daug, bet jie trumpesni, smulkesni, pranyksta lapuose. Jeigu greta auga keletas krūmų — per porą mėnesių jie suauga į nepereinamas džiungles. Žinoma, iki pirmos šaltesnės žiemos. Kasmet išpjaunant pernykštes šakas, krūmai būna žemesni, retesni (labiau ažūriniai), žydinčios šakos gražiai išlinksta puslankiu nuo žiedynų svorio, o lapai nenustebia žiedų.

Sodinant budlėjas svarbu išrinkti tinkamą vietą ne tik augalui, bet ir jums. Augalas žydi rugpjūčio — spalio mėnesiais, žiedynų būna labai daug, bet jie palyginti greitai peržydi, ypač kai šilta ir sausa. Peržydėję žiedeliai paruduoja — žiedynas vysta nuo apačios viršūnės link. Jis atrodo nedailiai, o kai peržydėjusių žiedynų daug — vaizdas visai prastas. Todėl budlėjų žiedynus reikia reguliariai iškirpti — bent kartą per savaitę. Vietoj vieno seno žiedyno netrukus užauga du ar keturi nauji. Aš vasarą dar geniu ir patį krūmą — iškerpu į vidų augančias šakas.

Budlėjos nesunkiai užmezga sėklas. Jos gyvybingos ir greitai sudygsta, kai sėjama pavasarį ar vasarą į dėžutes. Savaiminių sėjinukų neteko pastebėti.

Šiuo metu pasaulyje suskaičiuojama apie 50-60 Davido budlėjų kultivarų. Lietuvoje dažniausiai siūloma pirkti 2-3 spalvų sodinukai. Tiek visai užtenka pradedantiesiems, juo labiau, kad net ir užsienyje daugumos budlėjų veislių pavadinimai yra supainioti – skirtingais vardais vadinamas tas pats augalas. Jeigu jums tiek negana ir norite susipažinti artimiau, prašau skaityti toliau.

Davido budlėjos dažniausiai skirstomos į grupes pagal žiedų spalvą ir augumą.

Budlejos baltais žiedais

Deja, baltažiedės budlėjos nėra labai gražios, jų blyškūs žiedeliai dažnai prapuola žalumoje, o peržydėję žiedynai vaizdą ypač gadina. Jas reikėtų sodinti grupėmis su ryškių spalvų, ypač raudonžiedžiais ar mėlynžiedžiais augalais.
‘White Profusion’ keras augus (jeigu neapšąla ir yra negenimas, pasiekia 2.5-3 m aukštį ir panašų plotį), žiedeliai balti su geltona akele. Žiedynai ilgi.
‘White Bouquet’ keras augus (2.5-3 m, kai negenimas ir apie 1.5-2 m genimas), žiedai balti su oranžine akute, žiedynai stambūs, ilgi. Lapai pilkai žali.
‘White Harlequin’ keras palyginti nedidelis (apie 1- 1.5 m, bet dažniausiai mažesnis), auga lėtai. Ūgliai liauni, svyrantys, lapai su kreminiu apvadu. Žiedeliai balsvi, žiedynai nestambūs.
‘White Ball’ formuoja gražiai apvalų kerą, jis nedidelis ir tankus, jo beveik nereikia genėti. Lapai šviesiai pilki. Žiedynai mažyčiai, apvals, bet išsidėstę taisyklingai per visą kerą.

Rausvi ir raudoni budlėjų žiedynai

Kultivarų rausvais žiedais yra labai daug. Vienos iš gražiausių budlėjų šviesiai rausvais sodriais žiedais — ‘Pink Pearl’. Žiedynai labai ilgi (dvigubai ilgesni negu daugumos Davido budlėjų), kvapūs. Lapai žalsvai pilki. Auga iki 2-3 m aukščio, pas mus būna mažesnės.
Tamsiai rausvi žiedai – ‘Summer Rose’. ‘Fastination’ arba ‘Pink Fastination’ pagal žiedų sodrumą yra kažkur per vidurį tarp ‘Pink Delight’ ir ‘Summer Rose’.
Raudoni žiedai ypač gražu, kai lapai sidabriniai arba margi su baltu.

Deja, tikrų raudonžiedžių budlėjų nėra. ‘Royal Red’ – tai geriausia, ką galima gauti, jų žiedai švariausios raudonos spalvos, kokia tik įmanoma budlėjų pasaulyje. Žiedynai stambūs, keras augus (2.5-3 m, pas mus mažiau). ‘Red Royal’ parduodamas ir kaip ‘Burgundy’ ar ‘Wine’, bet tai pats kultivaras. ‘Royal Red’ atmaina ‘Harlequin’ išsiskiria kreminiai baltais lapų apvadais.

Pas mus jis užauga vos 1-1.5 m ir tinka nedideliems sodeliams, sodinama sudėtiniuose gėlynuose. Keras nėra tankus, ūgliai dažnai būna labai silpni ir išgula, kartais vietoje margų lapų ima augti žali, bet kai šis menkutis augaliukas pražysta — neįmanoma atsigėrėti!

Purpuriniai ir violetiniai žiedynai

Pas mus dažnai auginamos budlėjos ‘Nanho Purple’ ir ‘Nanho Blue’. Jos nėra labai aukštos, genimos užauga apie 1.5-2 m, bet yra stiprios ir gausiai žydi. Žiedynai tankūs, siauri ir ilgi, kvapnūs. ‘Nanho Purple’ – alyviniai, ‘Nanho Blue’ – šviesiai violetiniai. Tamsiausiais laikomi ‘Black Knight’ budlėjų žiedynai, bet jie smulkūs, trumpi, paskęsta lapijoje. Daug gražiau atrodo ‘Potter’s Purple’. Jų žiedynai stori, tankūs, o spalva sodri.
‘Orchid beauty’ žiedynai labai ilgi, tankūs, žiedeliai šviesiai violetiniai.

Margalapių augalų gerbėjams vertėtų atkreipti dėmesį į budlėją ‘Santana’ geltonai margais lapais. Ji nedidelė, bet lapai ryškūs ir traukia akį iš toli. Kad spalva būtų sodri, jai reikia saulės, tačiau pietinėje pusėje lapai gali apdegti.

Pilkos spalvos mylėtojams turėtų patikti ‘Silver Anniversary’ ryškiai sidabriniais ūgliais ir lapais. Ši budlėja užauga apie 1 m, labai tinka tarp rožių.

Kol mes dar tik mokomės auginti įprastas Davido budlėjas, užsienyje jau išvestos miniatiūrinės. Didžiojoje Britanijoje jos užauga iki 1 m, o pas mus tesiekia pusmetrį. Keras tankus, driekiasi, pagalvėlės formos, lapukai siauri, o žiedynų daug, jie statūs. Gražiai atrodo alpinariumuose, vazonuose, taip pat vadinamuosiuose prerijų soduose su varpiniais augalais. Žydi nuo vasaros iki šalnų.