Gėlė Burbulis

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos šakniastiebinis auga­las. Išplitęs Šiaurės pusrutulyje, vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje savaime auga viena rūšis — paprastasis burbulis (T. europaeus L.). Kai kurios rūšys labai dekoratyvios ir tinka au­ginti darželiuose.

Gėlė burbulis Trollius asiaticusAzijinis burbulis (Trollius asiaticus L.). Savaime Rusijos europinės dalies kalnuotuose rajonuose, Sibire, Vi­durinėje Azijoje, Mongolijoje. Kerelio aukštis — iki 80 cm. Žiedai dideli, rutuliški, iki 5 cm skersmens, oranžiškai raudo­ni. Pradeda žydėti gegužės mėn. Pabaigoje – birželio mėn. pra­džioje.

Gėlė burbulis trollius chinensisKininis burbulis (Trollius chinensis Bge). Kilęs iš Tolimųjų Rytų, Kinijos ir Japonijos. Stiebas šakotas, iki 80 cm aukščio. Žie­dai pavieniai arba po du stiebo viršūnėje, oranžiniai. Žydi birželio—liepos mėn.

Gėlė burbulis trollius pumilusMažasis burbulis (Trollius pumilus D. Don). Gana žemas, 30— 35 cm aukščio. Žiedai nedideli, geltoni, plačiai atsidarę. Lapai žali, smulkiai susiskaldę, sudaro tankius kerelius. Žydi birže­lio mėn., gausiai.

Gėlė burbulis trollius europaeusPaprastasis burbulis (Trollius europaeus L.). Paplitęs Vakarų Eu­ropoje, Tarybų Sąjungos europinės dalies daugelyje rajonų, Vakarų Sibire, Pietvakarių Azijoje, arktinėje Amerikoje. Stie­bas vienažiedis, rečiau su keliais žiedais, iki 70 cm aukščio. Žiedai 3—5 cm pločio, rutuliški, geltoni. Žydi gegužės—bir­želio mėn. Po peržydėjimo nupiovus žiedynus, rudeni kartais pražysta antrą kartą.

Paprastojo burbulio hibridai su azijiniu ir kitomis rūšimis davė daug gražių kultūrinių formų bei veislių. Hibridiniai burbuliai literatūroje vadinami TrolliusXcultorum Bergm. Gra­žesnės veislės: Earliest of Ali — ankstyva, auksinės geltonos spalvos žiedais, 50—60 cm aukščio; Fire Globė — oranžiškai raudonais stambiais žiedais, stiebas iki 60 cm aukščio; Orange Prinzess — žiedai oranžiniai, iki 5 cm pločio.

Gėlė burbulis (žiedai)Burbuliai natūraliose augimvietėse auga drėgnose, šlapiose ir net užpelkėjusiose, puveningose priemolio dirvose. Daugu­ma jų auga ūksmingose vietose, miško priedangoje. Į tai rei­kia atsižvelgti, auginant juos kultūroje. Atvirose, sausose, pra­laidžiose dirvose jų kereliai blogiau vystosi, žiedai smulkėja, greičiau peržydi. Jeigu vis dėlto priseina burbulius auginti panašiose vietose, dirvą reikia atitinkamai paruošti. Prieš so­dinimą į duobes pripilama puveningo durpžemio, lapinės že­mės ir truputį molio. Kerus galima mulčiuoti durpėmis ir pūdiniu. Gausiai tręšti nereikia, pavasarį palaistyti praskiestomis srutomis, primaišius superfosfato trąšų. Jei oras sausas, reikia gausiai laistyti. Kadangi šaknys driekiasi arti dirvos pavir­šiaus, todėl apie kerus negalima giliai purenti žemės.

Vienoje vietoje gali augti 5—6 metus. Senesnius kerus rei­kia padalyti ir sodinti į naują vietą. Persodinimui burbuliai jautrūs. Kerą iškasus, žemių nuo šaknų geriau nenukratyti, kad neišdžiūtų smulkios šaknelės. Sodinama į negilias, bet plačias duobutes, šaknys išdėstomos horizontaliai, maždaug 2 cm gylyje.

Dauginant sėklomis, geriausia sėti ką tik surinktas sėklas tiesiog į gruntą. Pavasarį išdygę daigai pikuojami į daigyni- nes lysves, o rudenį galima persodinti į nuolatinę vietą. Ge­riausia sodinti lizdais, po 3—5 kerelius į vieną vietą. Atstu­mas tarp lizdų — 50—60 cm. Jeigu numatoma sėti pavasarį, sėklas reikia stratifikuoti. Pasėjus pavasarį nestratifikuotas sėklas, išdygsta tik po metų.

Burbuliai sodinami parkų pievutėse prie medžių ir krūmų. Tinka auginti prie vandens baseinų, fontanų. Žemesnes rūšis galima sodinti žemutinėje alpinariumų dalyje. Žiedai tinka puokštėms.

Gėlė burbulis (geltonas žiedas)
Burbulis (Gėlė)