Augalų kategorijos
Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos šakniastiebinis augalas. Išplitęs Šiaurės pusrutulyje, vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje savaime auga viena rūšis — paprastasis burbulis (T. europaeus L.). Kai kurios rūšys labai dekoratyvios ir tinka auginti darželiuose.
Azijinis burbulis (Trollius asiaticus L.). Savaime Rusijos europinės dalies kalnuotuose rajonuose, Sibire, Vidurinėje Azijoje, Mongolijoje. Kerelio aukštis — iki 80 cm. Žiedai dideli, rutuliški, iki 5 cm skersmens, oranžiškai raudoni. Pradeda žydėti gegužės mėn. Pabaigoje – birželio mėn. pradžioje.
Kininis burbulis (Trollius chinensis Bge). Kilęs iš Tolimųjų Rytų, Kinijos ir Japonijos. Stiebas šakotas, iki 80 cm aukščio. Žiedai pavieniai arba po du stiebo viršūnėje, oranžiniai. Žydi birželio—liepos mėn.
Mažasis burbulis (Trollius pumilus D. Don). Gana žemas, 30— 35 cm aukščio. Žiedai nedideli, geltoni, plačiai atsidarę. Lapai žali, smulkiai susiskaldę, sudaro tankius kerelius. Žydi birželio mėn., gausiai.
Paprastasis burbulis (Trollius europaeus L.). Paplitęs Vakarų Europoje, Tarybų Sąjungos europinės dalies daugelyje rajonų, Vakarų Sibire, Pietvakarių Azijoje, arktinėje Amerikoje. Stiebas vienažiedis, rečiau su keliais žiedais, iki 70 cm aukščio. Žiedai 3—5 cm pločio, rutuliški, geltoni. Žydi gegužės—birželio mėn. Po peržydėjimo nupiovus žiedynus, rudeni kartais pražysta antrą kartą.
Paprastojo burbulio hibridai su azijiniu ir kitomis rūšimis davė daug gražių kultūrinių formų bei veislių. Hibridiniai burbuliai literatūroje vadinami TrolliusXcultorum Bergm. Gražesnės veislės: Earliest of Ali — ankstyva, auksinės geltonos spalvos žiedais, 50—60 cm aukščio; Fire Globė — oranžiškai raudonais stambiais žiedais, stiebas iki 60 cm aukščio; Orange Prinzess — žiedai oranžiniai, iki 5 cm pločio.
Burbuliai natūraliose augimvietėse auga drėgnose, šlapiose ir net užpelkėjusiose, puveningose priemolio dirvose. Dauguma jų auga ūksmingose vietose, miško priedangoje. Į tai reikia atsižvelgti, auginant juos kultūroje. Atvirose, sausose, pralaidžiose dirvose jų kereliai blogiau vystosi, žiedai smulkėja, greičiau peržydi. Jeigu vis dėlto priseina burbulius auginti panašiose vietose, dirvą reikia atitinkamai paruošti. Prieš sodinimą į duobes pripilama puveningo durpžemio, lapinės žemės ir truputį molio. Kerus galima mulčiuoti durpėmis ir pūdiniu. Gausiai tręšti nereikia, pavasarį palaistyti praskiestomis srutomis, primaišius superfosfato trąšų. Jei oras sausas, reikia gausiai laistyti. Kadangi šaknys driekiasi arti dirvos paviršiaus, todėl apie kerus negalima giliai purenti žemės.
Vienoje vietoje gali augti 5—6 metus. Senesnius kerus reikia padalyti ir sodinti į naują vietą. Persodinimui burbuliai jautrūs. Kerą iškasus, žemių nuo šaknų geriau nenukratyti, kad neišdžiūtų smulkios šaknelės. Sodinama į negilias, bet plačias duobutes, šaknys išdėstomos horizontaliai, maždaug 2 cm gylyje.
Dauginant sėklomis, geriausia sėti ką tik surinktas sėklas tiesiog į gruntą. Pavasarį išdygę daigai pikuojami į daigyni- nes lysves, o rudenį galima persodinti į nuolatinę vietą. Geriausia sodinti lizdais, po 3—5 kerelius į vieną vietą. Atstumas tarp lizdų — 50—60 cm. Jeigu numatoma sėti pavasarį, sėklas reikia stratifikuoti. Pasėjus pavasarį nestratifikuotas sėklas, išdygsta tik po metų.
Burbuliai sodinami parkų pievutėse prie medžių ir krūmų. Tinka auginti prie vandens baseinų, fontanų. Žemesnes rūšis galima sodinti žemutinėje alpinariumų dalyje. Žiedai tinka puokštėms.
