Gėlė burnotis

Burnočiai – amarantinių (Amaranthaceae) šeimos vienmečiai, rečiau daugiamečiai žoliniai augalai, kilę iš Amerikos, Afrikos ir Azijos tropikų ir subtropikų. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių a – ne, ir maraino – nuvysti (augalo apyžiedis kaip sausa odelė, todėl nevysta). Žinoma 90 rūšių burnočių, paplitusių visame pasaulyje, išskyrus šalto klimato sritis. Daugelis iš jų yra piktžolės. Kaip kultūriniai augalai keleto rūšių burnočiai auginami nuo XVI a. ir naudojami maistui.

Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai auginami šie burnočiai

Uodeguotasis burnotis (Amaranthus caudatus L.) – vienmetis 100-150 cm aukščio augalas, kilęs iš tropinių Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos sričių. Stiebas mėsingas, stačias, šiek tiek šakotas, vagotas, plaukuotas.

Lapai ilgakočiai, stambūs, pailgai kiaušiniški, nelygu veislė žali arba purpuriniai. Žiedai smulkūs, tamsiai raudoni, avietiniai arba šviesiai žali, sutelkti menturiuose, kurie sudaro ilgas, svyrančias sudėtines kekes. Vaisius – maža, elipsiška, vienasėklė dėžutė. Sėklos tamsiai rudos arba juodos, juodos, blizgančios, daigios net 5-6 metai. Tinka sodinti grupėmis, pavieniui, lysvelėse, skinti. Žemaūgių veislių burnočius galima auginti vazonuose, gėlinėse. Žiedynai džiovinami sausoms puokštėms, nors praranda spalvą. Jie pjaunami, kai sėklos dar nepradėjusios nokti. Dažiau auginami ‘Atropurpureus’ (60-100 cm aukščio, purpuriniais lapais, raudonais žiedais) ir ‘Viridis’ (60-80 cm aukščio, žalsvais žiedais) veislių uodeguotieji burnočiai.

Šluotinis burnotis (Amaranthus paniculatus L., sin. Amaranthus hibridus L. , Amaranthus hypochondriaeus L.) savaime daugelyje žemynų auga kaip piktžolė.

Rūšis turi daug hibridinių sodinių formų ir veislių. Tai vienmetis, 20-120 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, šakotas, raudonas, rečiau žalias, mėsingas. Lapai ilgakočiai, pailgai elipsiški arba rombiškai kiaušiniški, viršūniniai smailūs. Žiedai susitelkę į stačias varpiškas šluoteles, purpuriškai raudoni, rečiau žali. Sėklos tamsiai rudos, kartais rausvos, blizgančios. Lietuvoje labai paplitę, pasitaiko sulaukėjusių.
Labiausiai vertinami žemaūgiai šluotiniai burnočiai tamsiai purpuriniais lapais. Tinka sodinti grupėmis, lysvelėse, skinti, žiedynai džiovinami. Žemaūgės formos tinka apvadams.

Trispalvis burnotis (Amaranthus tricolor L., sin. Amaranthus melancholicus L., Amaranthus gangeticus L.) užauga iki 130 cm. Lapai ovalūs, elipsiški, žali, purpuriniai, dažnai būna dvispalviai arba trispalviai, labai puošnūs.

‘Splendens‘ veislės burnočių apatiniai lapai ryškiai raudoni, viršutiniai – šviesiai raudoni, ‘Molten fire‘ – rudai raudoni, kaštoniniai, prie gyslų šviesesni, ‘Joseph’s Coat’ – viršutiniai ryškiai tamsiai raudoni, apatiniai – šokoladiniai, geltoni ir žali. ‘Illumination‘ burnočių viršutiniai lapai skaisčiai raudoni, apatiniai žali, šokoladiniai, ‘Flaming Fountain‘ lapai ryškiai raudoni, raudoni, bronziniai.
Dažnai auginami gluosnialapiai trispalviai burnočiai (Amaranthus tricolor L. var. salicifolius (Veitch) Thell.) – apie 80 cm aukščio, piramidiški, lapai lancetiški, linijiški, nusvirę, dažnai raukšlėti, bronziniai, išmarginti skaisčiai raudonai ir žaliai.

Burnočiai dauginami daigais arba sėjami tiesiai į nuolatinę vietą. Daigams sėklos kovo-balandžio mėn. sėjamos į inspektus arba vazonėlius, sudygsta per 6-8 dienas. Gegužės pabaigoje sėjinukai sodinami į gėlyną 20-40 cm atstumais. Tiesiai į lysvę sėjama gegužės mėn., sudygsta dažniausiai jau po šalnų. Pražysta per 2,5-3 mėn. po sėjos.

Burnočiai dažnai pasisėja patys. Kad augtų žemesni ir gausiai šakotųsi, nugnybiamos viršūnėlės. Gerai auga lengvoje, trąšioje dirvoje, saulėtoje vietoje. Augalai jautrūs šalnoms, mėgsta drėgmę. Daigus kartais pažeidžia diegavirtė, mozaikos, gumbiniai nematodai ir amarai.