Gėlė Difenbachija

Ajerinių šeimos gėlė iš tropinės Amerikos. Dieffenbachia bausei, Dieffenbachia pieta, Dieffenbachia seguine lapai išmarginti baltomis dėmėmis ir juostomis. Pavasarį ir vasarą augimo periodas. Kasmet kovo—balandžio mėn. persodinti į rupią, derlingą puveninę žemę erdviame vazone. Laistyti ir purkšti pašildytu vandeniu, vasarą gausiai, geriau lietaus vandeniu.

Augalas nuodingas, todėl difenbachija netinka ten, kur yra vaikų. Saugokite, kad sulčių nepatektų ant odos, į akis, burną. Jei netyčia užtiško, kuo greičiau nuplaukite vandeniu. Jeigu oda paraudo, patino, iškilo pūslės, būtina kreiptis į gydytoją. Persodinkite ir genėkite su pirštinėmis.

Difenbachijos šilumamėgės, gerai auga, kai rudenį ir žiemą kambaryje ne mažiau kaip 15-18°C, o vasarą – 21-30 °C. Kai kurių veislių difenbachijos nebijo trumpų atšalimų (10-12°C), bet apatiniai lapai nuvysta. Ypač jautrios vėsai žemaūgės difenbachijos, kurių lapai beveik balti arba gelsvi. Šios gėlės nemėgsta temperatūros svyravimų ir skersvėjų.

Difenbachija vazoneŽemė vazone turi būti nuolat drėgna, bet neužmirkusi. Laistoma, kai išdžiūsta viršutinis žemės sluoksnis. Gausiau laistoma nuo pavasario iki rudens, rečiau žiemą. Vanduo turi būti šiltas, o oras aplink augalą – drėgnas (oro drėgmei ypač jautrios žemaūgės veislės, kurių lapai balti arba gelsvi), todėl difenbachijos nuolat purškiamos virintu vandeniu (vanduo iš krano netinka, nes ant lapų nusėda kalkės). Ypač svarbu purkšti neseniai persodintus augalus.

Vasarą difenbachijos geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba šviesioje vietoje be tiesioginių saulės spindulių, o žiemą joms reikia daugiau šviesos. Daugiau šviesos reikia augalams su geltonais arba dėmėtais lapais (kuriuose mažai žalios spalvos), bet juos labai lengvai nudegina saulė. Saulės jautresnės ir tos difenbachijos, kurios kilusios iš tropinių miškų žemumų (Dieffenbachia maculata rūšies augalai).

Tręšiama nedaug, nuo sausio iki kovo, kartą per mėnėsį, geriausiai silpnu organinių trąšų tirpalu. Žemaūgės difenbachijos nuo balandžio iki rugsėjo tręšiamos kas 3-4 savaitės, aukštaūgės – kas 10 dienų (trąšomis su mažai azoto). Rudenį ir žiemą netręšiama.

Nuo gegužės mėn. kas savaitę tręšti (2 g/l). Vieta šviesi. Rudenį ir žiemą ramybės periodas. Vieta šviesi ar saulėta, 15—20°C temperatūros; žemė vidutinio drėgnumo. Laistyti retai. Mėgsta drėgną orą. Vasario— kovo mėn. kas dvi savaites tręšti (1 g/l).

Kai oras sausas ir šiltas, per anksti nukrinta žemutiniai lapai. Puola voratinklinės erkutės, tikrieji ir miltuotieji sky-damariai. Per daug išaugusias gėles žiemai baigiantis stipriai nugenėti. Pavasari vėl atželia. Dauginama viršūniniais ūgliais ir stiebo gabalėliais su akute. Geriau įsišaknija, pridengus plėvele ar stiklu. Temperatūra 25°C. Nauji ūgliai išauga ir iš stiebo pagrindo.

Dauginama pavasarį ir vasarą (iki rugpjūčio mėn.) kero ir stiebo dalimis. Substratas būtų nuolat drėgnas ir šiltas (25-30°C). Žemaūges spalvotos difenbachijos, kurios šonuose išaugina pakaitinius augalus, yra lepesnės ir greitai netenka dekoratyvumo (lapai nukrinta arba pasidaro dėmėti). Jas pravartu dažnai atjauninti – kerą išskirstyti mažesnėmis dalimis arba prie pagrindo išpjauti keletą stiebų stiebų. Įsišaknija per 3-6 savaites.

Galima dauginti stiebo dalimis su lapais. Viršūnė nupjaunama, stiebas padalijamas į 10-15 cm auginius su dviem lapeliais. Keletą valandų padžiovinama, lapai surišami ir sodinama į purią drėgną žemę 3-5 cm gyliu. Auginiai pririšami prie įsmeigto pagaliuko, apgaubiami polietileno maišeliu ir praduriama nedidelė skylutė.

Dauginama ir stiebo dalimis be lapų. Stiebas supjaustomas į gabalėlius su 2-3 akutėmis (vieta, kur prisitvirtina lapas). 1-2 dienas padžiovinama. Sodinama į purią žemę arba rupų smėlį stačiai arba gulsčiai, pusiau užberiama.
Difenbacijos stiebas šaknis išleidžia net nesiliesdamas su žeme. Stieb išpjaukite 0.5 cm pločio juostelę, prispauskite drėgnų samanų ir apriškite folija. Samanas nuolat drėkinkite. Po mėnesio ar dviejų bus galima nupjauti viršūnę su šaknimis ir pasodinti į žemę.

Jauni augalai persodinami kasmet pavasarį, senesni – kas 2-3 metai. Difenbachijoms tinka derlinga, lengva ir rūgšti (pH 4.5-5.5) žemė. Tinka komposto, lapinės žemės, rūgščių durpių ir smėlio mišinys (santykis 1:1:1:1) arba rūgščių durpių substrato ir kompostinės žemės mišinys (1:1). Vazono dugne būtinas drenažas. Neskubėkite persodinti naujus augalus, leiskite jiems pamažu priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų.