Gėlė Dvylikadeivė

Raktažolinių šeimos dau­giametė šakniastiebė, žolinė gėlė. Paplitųsi Šiaurės Amerikos rytinėje ir vakarinėje dalyse. Gen­tyje 30 rūšių. Lietuvoje auginamos introdukuotos rūšys tik botanikos soduose ir kai kuriose individua­liose sodybose. Vienos rūšys žydi gegužės, kitos — birželio—liepos mėnesiais.

Tikroji dvylikadeivė. Paplitusi rytinėje JAV dalyje. Auga drėgnuose miškuose, pre­rijose. Europoje kultivuojama nuo 1700 m. Gėlė 45—85 cm aukščio. Lapai pailgai ovalūs, odiški, il­gi, stiebo pamatinėje dalyje sudaro skrotelę. Iš pa­matinių lapų išauga 5—10 belapių žiedynkočių, ku­rių viršūnėje susiformuoja skėčio pavidalo žiedynas sudarytas iš 10—25 žiedų.

Žiedai rožiniai (ties pamatu balti, 2 cm skersmens, ant nusvirusių žiedkočių. Žydi gegūžės—birželio mėnesiais, apie 29 dienas. Sėklos prinoks­ta liepos mėnesį; po to augalas nuvysta. Vaisius — cilindriška dėžutė. Žiemai nereikia pridengti.

Veislės „Alba“ žiedai balti, „Hermes“—augalai 30 cm aukščio, žiedai balti.

Sodinama nesaulėtoje vietoje, purioje ir humusingoje žemėje. Anksti pavasarį mėgsta gana drėg­ną, o vasarą ir žiemą sausą dirvą. Persodinant steng­tis nepažeisti šaknų. Gėlynuose sodinama grupėmis po keliasdešimt augalų (1 m2 5 kerai). Per dvejus trejus metus kerai suželia, išauga daug žiedynstiebių ir gausiai Žydi.

Dauginama sėklomis ir dalijant kerą anksti pa­vasarį. Geriausiai sudygsta tik ką surinktos sėk­los. Sėjama vasario—kovo arba gegužės mėnesiais į va­zonėlius, dėžutes, vėliau išpikuojama. Šios gėlės jaut­rios persodinimui ir sunkiai prigyja, todėl perkami ir parduodami kerai su visu šaknynu arba pasodinti vazonėlyje. Atsparūs ligoms ir kenkėjams.

Gėlė labai įdomi, primena ciklamenų žiedus. So­dinama įvairių tipų gėlynuose, alpinariumuose, lysvelėse, miško parkuose, po medžiais. Sėkloms su­nokus, gėlė nuvysta. Tokias vietas galima už­maskuoti žemaūgėmis varpinėmis žolėmis, taip pat žemaūgiais paparčiais, epimedžiais, vaisginomis, kiškiakopūsčiais, raktažolėmis. Žiedai tinka puokš­tėms.