Nakvišinių šeimai priklausančios fuksijos kultūrinės formos plačiai auginamos ir kambariuose, ir balkonuose. Yra daug įvairiaspalvių veislių su tuščiaviduriais ir pilnaviduriais žiedais, stačiausių ir svyrančių. Mėgsta silpnai apšviestą vietą, drėgnesnių oru gali būti ir saulėje.

Žydi gegužės—spalio mėn. Labiau pakenčia saulę Fuchsia triphylla hibridai su žiedų kekėmis. Žydi liepos— spalio mėn.; 6—10°C temperatūroje nenumeta lapų ir per žiemą galima laikyti ant palangės. Žiemą ir pavasarį joms reikalinga dalinė ramybė, bet priežiūra tuo metu nesikeičia.

Pavasarį pradeda intensyviai augti. Vasario mėn. reikia sutrumpinti pernykščius ūglius, paliekant bent po du pumpurus. Silpnesnes šakas pašalinti. Persodinti į trąšią, vidutinio sunkumo žemę. Seną žemę iškratyti, ilgąsias šaknis sutrumpinti. Laikyti šviesioje, vėdinamoje, 12—15°C temperatūros vietoje. Iš pradžių laistyti mažai, vėliau gausiai. Balandžio—gegužės mėn. kas savaitę tręšti (3 g/l).

Birželio pradžioje galima pasodinti balkone su dideliu gniužulu. Kambaryje auginamoms gėlėms reikia daug gryno oro. Žydi pavasarį, vasarą ir žiemą. Gausiai laistyti, bet nuo drėgmės pertekliaus nubyra pumpurai. Sausu oru purkšti. Iki rugsėjo pradžios kas savaitę tręšti (1g/l). Jei trūksta trąšų, menkai žydi, meta pumpurus, puola baltasparniai ir amarai.

Rudenį ir žiemą ramybės periodas. Stengtis laiku įnešti į patalpą, kad nepakenktų šalnos. Žiemoja 3—5°C temperatūroje. Nukritusius lapus šalinti, nes gali įsimesti puvinys. Žiūrėti, kad žemė visai neišdžiūtų. Šiltas patalpas gerai vėdinti. Dauginama ūgliais liepos—rugpjūčio mėn. Nežydinčias šakeles nugnybti ir po vieną negiliai pasodinti į vazonėlius. Pe 2—3 savaites 20 °C temperatūroje įsišaknija. Žiemą laikyti ant palangės 5—10°C, nuo sausio mėn. 10—15°C temperatūroje.

Fuksijos vardas kilęs iš vokiečių botaniko Fuchso, tačiau gamtoje fuksiją galima sutikti centrinės ir pietų amerikos teritorijose. Šios gėlės žydėjimas prasideda pavasario metu, o baigiasi gilų rudenį.

Užauginti fuksijas gali tiek patyręs gėlininkas, tiek ir naujokas. Vegetacinio laikotarpio metu šiam augalui reikės 18 – 24 laipsnių temperatūrs, o žiemos metu tarp 5 ir 10 laipsnių.

Fuksijos medelio formavimas

Imkite jauną augalą su viena viršūne. Stiebą pririškite prie pagaliuko, geriau keliose vietose, kad augtų į viršų. Sodinuko stiebą suskirstykite į tris dalis. Jam užaugus iki norimo aukščio, viršūnę nugnybkite. Nuo 2/3 stiebo nuolat skabykite visus naujus ūglius, viršutines šakutes patrumpinkite per pusę, paskui trečdaliu. Taip per keletą metų suformuosite vainiką.

Fuksijos auga labai greitai, o šoniniai ūgliai ant kamieno “dygsta” kaip piktžolės. Svarbu nepersistengti su trąšomis. Per vasarą ūglis gali ištįsti apie 50 cm. Pertręštų fuksijų šakutės auga ypač greitai, būna liaunos ir minkštos, o kamienas ilgai nemedėja.

Užauginti fuksiją su visai tiesiu stiebu ir gražiu vainiku – ne vienerių metų darbas. Iki reikiamo aukščio ji ištįsta greitai, tačiau pertręštos ar nusilpusios sunkiai peržiemoja, ypač kai kambaryje labai karšta ir sausa. Jas labai puola amarai, skydamariai ir voratiklinės erkutės, miltligė.

Dažnai genimas medelis gali pritrūkti lapų gerai mitybai. Todėl palikite vieną šoninį ūglį, kuris maitins augalą. Kai vainikas sustiprės, šaką išpjausite. Ūglius kirpkite sekatoriumi arba nupjaukite prie pat kamieno, kad neliktų “kelmų”, ir jokiu būdu neplėškite rankomis. Jeigu stiebas nesumedėjęs, o šakutė giliai įaugusi, delne gali likti ir žievės skiautė. Pirmamečiui medeliui neleiskite žydeti, kad sustiprėtų.