Augalų kategorijos

Gėlė Hedera (Gebenė)
Nedaug yra augalų, kuriuos galima auginti beveik visur – tamsokame kambaryje ir saulės kepinamoje terasoje, vėsioje drėgmėje po tankiomis spygliuočių lajomis ir prieškambaryje, kur nuolat skersvėjai ir staigi temperatūrų kaita.

Gėlė Hedera arba (Gebenė lot. Hedera) ne tik išgyvena ekstremaliomis sąlygomis, bet ir žavi vešlumu, įmantria lapų forma bei subtiliomis spalvomis. Jeigu pasodinsite gebenę į vidutinio sunkumo, derlingą, purią ir laidžią dirvą, vėliau ji nekels jums jokių rūpesčių. Šiaurės Amerikoje, kur prieš keletą šimtmečių gebenes atvežė kolonistai, daugelyje valstijų jos greitai prigijo, paplito, išstūmė vietinius augalus ir ištisai užžėlė didelius plotus, kurie dabar vadinami “gebenių dykuma”. Plinta jos ir Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Havajuose, Brazilijoje, Kanadoje. Pas mus Gebenė Lipikė (Hedera helix L.) yra savaiminis, bet retokas augalas ir kitiems nepavojingas.

Gebenės lapasIš maždaug 10 rūšių gebenių Lietuvoje auginama tik minėtoji gebenė lipikė, kartais dar Kolchidinė Gebenė (Hedera Colchica (K. Koch.) Gibb.), o kitoms pas mus per šalta. Užtat kultivarų suskaičiuojama apie 400, o plačiau auginamos net kelios dešimtys. Visos gebenės panašios, bet kartu labai skirtingos – didelės ir mažutės, karpytais, garbanotais, žvilgančiais ir matiniais, žaliais ir margais lapais. Kai kurių stiebai, o šaltesniu oru – ir lapai nusidažo purpuriniu atspalviu. Visoms būdingi besidriekiantys stiebai (tik keleto kultivarų stiebai neaukšti ir statūs), visžaliai pražangiai išsidėstę lapai ir, deja, beveik jokių žiedų (lauke augančios gebenės kartais žydi, bet tai greičiau išimtis negu taisyklė).

Dauginti nesunku, gebenių auginiai įsišaknija pamerkti į vandenį arba įsmeigti į žemę, nesvarbu vieta ir metų laikas (žiemą, aišku, tik kambaryje), o ant žemės gulintys ūgliai patys išleidžia šaknis – juos galima nukirpti, ikasti ir persodinti. Pasitaiko, kad vasarai iš kambario į lauką išnešta gebenė atgal nebesugrįžta – ūgliai įsišaknija ir tvirtai įsikabina į žemę. Belieka atsargiai nuimti vazoną ir pasodinti augalą “išsirinktoje” vietoje.

Nors gamtoje gebenės auga drėgnokose ir pavėsingose vietose, jos puikiai ištveria saulės atokaitą ir sausras. Žinoma, nuolat laistomos ir tręšiamos pusiau pavėsyje auga vešliau ir būna gražesnės. Gebenes geriau laistyti rečiau, bet gausiai. Žemė vazone tarp laistymų gali išdžiūti. Į vazonus geriausia sodinti iškart po keletą sodinukų, o viršūnes nukirpti, kad labiau šakotųsi. Gebenes nesunku įvairiai formuoti, karpyti, vynioti, sukti. Mažuose vazonėliuose jos tinka šventinėms kompozicijoms, puošti stalą per šeimos šventes, vaikų gimtadienius (jeigu jie jau nekiša į burną visko, ką pasiekia). Kartais auginamos ir kaip bonsai medeliai.

Lauke gebenės greitai tankiu kilimu užkloja didelius plotus, o tvoromis, sienomis ar medžių kamienais gali aukštai užlipti kabindamosi orinėmis šaknimis. Tačiau žiemą atviroje vietoje augančių gebenių stiebai virš sniego dažniausiai nušąla. Prie šiltesnės sienos ar grupėmis augančių medžių užuovėjoje per šalčius nenukenčia. Labai tinka apželdinti pavėsinių ar pergolių pamatus, šlaitus, patvorius, kur sunku gražiai nušienauti, taip pat pomedžius, kur prastai auga žolė, uždengti tuščią žemę tarp didesnių augalų ir “užkaišioti” plotelius, kurie netinka reiklesniems augalams. Kantriausi iš medinio arba vielinio rėmelio ir keleto gebenių sodinukų gali sukurti įvairių gyvų “skulptūrų”.

Ligos ir kenkėjai jų beveik nepuola. Jei būtų kitaip, Amerikos gamtosaugininkai lengviau atsidustų – jie seniai nesėkmingai ieško natūralių kovos su gebenėmis būdų. Gal gebenių niekas negraužia dėl to, kad jos nuodingos. Auginti ir liesti galima be baimės, o į sriubas ar salotas verčiau nedėti.

Hedera helix (Maple Leaf English Ivy);

English Ivy (Hedera helix ‘Primadonna‘);

Hedera helix ‘goldheart‘;

Hedera helix ‘Minor Marmorata’ (v);

Hedera ‘Cristata’ Parsley Crested’ Ivy (Hedera helix);

Hedera helix ‘Sagittifolia‘;

Gebenė – graikų dievų numylėtas augalas, nuo pražūties liepsnų išgelbėjęs Dzeuso sūnų, vyndarių ir ekstazės dievą Dionisą. Apie tai pasakoja graikų mitas. Visagalis Dzeusas įsimylėjo jauną karalaitę ir pažadėjo išpildyti visus jos norus. Dzeuso žmona Hera, keršydama savo vyrui, apsimetė karalaitės drauge ir įkalbėjo ją, kad pareikalautų Dzeuso pasirodyti jai visa savo galia. Jaunoji mergelė taip ir padarė. Teko Dzeusui savo žodį tesėti – stojo jis priešais mylimąją švytėdamas visa savo galia, su žaibu vienoje rankoje ir griaustiniu kitoje. Suliepsnojo laukai ir pievos, sugriuvo karalaitės rūmai – žemė maišėsi su dangumi. Ugnies apsuptyje mirštanti mergelė dar spėjo pagimdyti sūnų. Liepsnos jau siekė jo, kai iš žemės ėmė augti gebenė ir paslėpė vaiką savo tankmėje. Taip pasaulį išvydo Dzeuso sūnus Dionisas. Žmonėms jis pasirodydavo apsuptas gebenių su vynuogių kekėmis rankose. Gebenės lapas užeigos iškaboje reikšdavo, kad čia garbinamas Dionisas ir neatsisakoma vyno.

Gebenės (Hedera) priklauso aralinių šeimos augalams. Jos plačiai paplitusios sausuose ir drėgnuose Europos, Azijos ir Afrikos subtropikuose. Namuose dažniausiai auginamos įvairių veislių ir formų gebenės lipikės (Hedera helix). Ypač populiarūs augalai margais lapais.

Gebenes auginti nesunku, bet žiemą, kai kambariuose sausas oras, jos jaučiasi prastai – lapų galiukai paruduoja, o stiebai nuplinka. Žiemą gebenes perneškite į vėsesnę patalpą arba nuolat purkškite.
Šios gėlės visžalės ir gražios visus metus. Užauga iki 1-3 m. Kambaryje nežydi, o lauke žydi tik seni augalai. Kauno zoologijos sode auganti gebenė žydi kasmet spalio mėn.

Geriausiai gebenės auga 7-18°C šilumoje. Jos mėgsta šviesą, bet nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Laistoma nuolat, vasarą gausiai, o žiemą tik tiek, kad žemė sudrėktų, bet nestovėtų vanduo. Purškiama visus metus, o tręšiama nuo pavasario iki rudens kas 2-3 savaitės.

Gebenės dauginamos pavasarį arba vasarą žaliaisiais auginiais (viršūnėlėmis). Jie prismeigiami prie žemės vazonėlyje vielute arba plaukų smeigtukais. Ant vazonų užmaunami polietileno maišeliai, kad lėčiau garuotų drėgmė. Greičiausiai gebenės įsišaknija 18-19°C temperatūroje. Jauni augaliukai persodinami į lapinės, velėninės žemės, komposto, durpių ir smėlio (1:1:1:1:1) mišinį. Tinka universalūs žemių substratai (ne durpiniai). Jaunos gebenės persodinamos kas 1-2 metai, senos rečiau. Kad šakotųsi ir būtų tankesnės, nuolat nugnybiamos per daug ištįsusios viršūnėlės.

Gebenės gali augti kaip kiliminiai augalai, jas tinka sodinti po monsteromis ir kitomis didžiulėmis, drėgmę mėgstančiomis gėlėmis. Vėsiose ir šviesiose patalpose gebenės greitai ir vešliai auga. Pakabintos svyra žemyn, pastatytos ant palangės – auga į viršų. Gerai jaučiasi šviesioje virtuvėje arba vonioje, oranžerijoje, kur drėgniau negu kambaryje.

Hedera (Gebenė) 'Mona Lisa'
Hedera (Gebenė) vijoklinė gėlė