Gėlė glažutė (cerastium)

Gėlė Glažutė (Cerastium) – dekoratyvus kiliminis augalas, pilkais kilimėliais dengiantis žemės paviršių nuo ankstyvo pavasario iki vėlyviausių šalnų. Žinoma apie 100 rūšių, paplitusių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos vidutinio klimato rajonuose. Lietuvoje natūraliai auga 9 rūšys, bet gėlynuose dažniausiai auginamos introdukuotos glažutės. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio keras — ragas, nes kai kurių rūšių sėklų dėžutės primena ragą.

Tai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos vienmečiai ar daugiamečiai žemaūgiai augalai. Šaknys šakotos, driekiasi paviršiniame dirvos sluoksnyje. Stiebai paprasti arba šakoti, gulsti, kylantys arba statūs, 15-20 cm aukščio. Lapai smulkūs, priešiniai, gausiai apaugę pilkais plaukeliais. Žiedai balti, smulkūs, iki 2 cm skersmens, skėtiškose kekėse. Vaisius — cilindriška dėžutė su rudomis smulkiomis sėklomis. Dažniausiai auginamos šių rūšių glažutės.

Biberšteino glažutė (Cerastium biebersteinii)Biberšteino glažutė sin. kryminė glažutė (Cerastium biebersteinii DC.) kilusi iš Krymo. Daugiametis, gausiai baltais plaukeliais pūkuotas augalas su žiediniais ir vegetatyviniais stiebais. Vegetatyviniai stiebai šliaužiantys, žiediniai — kylantys, 15-20 cm aukščio. Lapai bekočiai, priešiniai, linijiški ar lancetiški, smailūs, 1,5-4 cm ilgio. Žiedai balti, iki 1,5 cm skersmens, sukrauti stiebų viršūnėse. Vainiklapių viršūnės giliai įskeltos į dvi dalis. Žydi gegužės-birželio mėn. 25-30 dienų. Sėklų dėžutės cilindriškos, truputį lenktos, atsidarančios viršuje daugybe dangtelių. Sėklos smulkios, 1-2 mm skersmens. Labai greitai auga ir plinta.

Pūkuotoji glažutė (Cerastium tomentosum)Pūkuotoji glažutė (Cerastium tomentosum L.) paplitusi vidurinėje ir Pietų Italijoje. Labai panaši į Biberšteino glažutę. Visas augalas gausiai apaugęs baltais plaukeliais. Vegetatyviniai stiebai bežiedžiai, gulsti, žiediniai stiebai kylantys. Auga tankiais, kompaktiškais, 10-30 cm aukščio ir iki 60 cm skersmens besidriekiančiais kerais. Lapai smulkūs, iki 4 cm ilgio, priešiniai, bekočiai, su neišsivysčiusiais lapuotais ūgliais pažastyse. Žiedai balti, iki 1 cm skersmens, sukrauti stiebų viršūnėse. Vainiklapiai trečdaliu įskelti. Žydi gegužės-birželio mėn. apie 30-35 dienas.

Pūkuotoji glažutė nuo Biberšteino glažučių skiriasi sėklų dėžučių danteliais – jų kraštai užsirietę į lauko pusę.Pūkuotosios glažutės auga lėčiau, sparčiai neplinta, todėl tinka nedideliems alpinariumams. Pavasarį jas reikia kuo trumpiau nukirpti, kad susiformuotų gražus keras. Dažnai auginamos var. columnae glažutės užauga 10-15 cm aukščio. ‘Silver Carpet’ kereliai kompaktiški, auga pilku tankiu kilimu. Žiemai atspari, nenukenčia nuo stovinčio vandens pavasarį.

Alpinė Glažutė (cerastium alpinum)Alpinė glažutė (Cerastium alpinum L.) auga Vakarų Europos, Karpatų. Altajaus, Šiaurės Amerikos kalnuose ant uolų ir alpinėse pievose. Tai daugiametis, iki 15 cm aukščio augalas. Stiebai kylantys, labai šakoti. Lapai priešiniai, kiaušiniški arba elipsiški, žali, plaukuoti. Žiedai balti, 1-2 cm skersmens, skėtiškose kekėse po 4-5. Žydi gegužės mėn. 20-30 dienų. Sunokina daug sėklų. Nepakenčia stovinčio vandens, todėl sodinama tik laidžioje ir drenuotoje dirvoje. Besniegę žiemą gali žūti.

Stambiažiedė Glažutė (gėlė)Stambiažiedė glažutė (Cerastium grandiflorum Waldst. et Kit.) auga Balkanų alpinėse pievose. Tai iki 20 cm aukščio augalas gausiai plaukuotais stiebais ir lapais. Žiedai palyginti stambūs, iki 3 cm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėn. 30-35 dienas.

Gėlė Glažutė (Cerastium purpurascens)Cerastium purpurascens Adam natūraliai auga Kaukaze, Šiaurės vakarų Irane ir Turkijoje. Daugiametis, 15-25 cm aukščio augalas tankiais kiliminiais kereliais. Lapai smulkūs, lancetiški, prieš žiemą pažaliuoja. Žiedynkočiai ilgi, žiedai nedideli, sutelkti skėčio formos žiedynuose. Žydi birželio mėn. , sėklos prinoksta.

Glažutės – šviesamėgiai, atsparūs sausroms ir žiemos šalčiams augalai. Mėgsta lengvas, trąšias ir laidžias dirvas, kuriose daug kalcio. Vienoje vietoje gali augti iki 5 metų, bet gražiausios būna 2-3 metus, paskui kerai ima retėti. Dauginama sėklomis, kero dalimis ir auginiais.

Sėklos sėjamos kovo mėn. į dėžutes šiltnamyje arba balandžio mėn. tiesiai į dirvą lauke. Sudygsta per 10-15 dienų. Kai užauga 2 tikrieji lapeliai, sėjinukai pikuojami 3-5 cm atstumais. Liepos mėn. sodinami į nuolatinę vietą. Pražysta antraisiais metais po sėjos. Auginiais dauginama gegužės-rugpjūčio mėn. Pjaunami 3-4 cm ilgio auginiai, kurie labai gerai įsišaknija. Kerelius galima dalinti visą vasarą, išskyrus kai žydi. Gėlynuose glažutės sodinamos kas 10-15 cm. Jeigu sėklų nereikia, nužydėjusius žiedus reikia nupjauti. Žiemoja nepridengtos.

Glažutės labai tinka alpinariumuose, akmenų sodeliuose, prie atraminių sienučių. Galima formuoti apvadus, sodinti kapinėse. Pilki glažučių kilimėliai dera su armerijomis, žemaūgiais katilėliais, vaisginomis, žiemėmis ir kitais kiliminiais augalais.