Gėlė Andersono Hebė

Gėlė Hebė (lot. Hebe) yra bervidinių (lot. Scrophulariaceae) šeimos augalų gentis. Augalas pavadintas graikų jaunystės deivės Hebe vardu. Šio augalo tėvyne laikoma Pietų Amerikos teritorija, Naujosios Zelandijos ir Folklando salos. Ši gentis apima daugiau nei šimtą augalų rūšių, išskyrus vieną, Hebe rappensis, kuri auga tik Rapa saloje (Prancūzijos Polinezijoje). Hebė gali būti: žemaūgis įspūdingas krūmas, kurio aukštis gali būti nuo 20 iki 70 cm, arba nedidelis medis, natūralioje gamtoje pasiekiantis 7 m aukštį. Lapai priešiniai, prisitvirtinę prie šakų keturiomis lygiagrečiomis eilėmis.

Hebė Addenda (Gėlė)Augalas niekada nekeičia savo lapų atspalvio. Pats lapo paviršius yra odiškas, blizgus, tamsiai žalios spalvos. Lapai pailgos ovalo formos arba lancetiški, iki 10 cm ilgio. Kai kurios rūšys turi žyniškus lapus. Žiedkočiai trumpi arba jų nėra. Violetinės, melsvos, baltos ir rausvos spalvos žiedai yra maži, susitelkę į kūgio formos žiedynus. Augalas veda mažai vaisių, tuo pačiu metu, kai vyksta žydėjimas. Vaisiai – suapvalinta atsidarančioji dėžutė, sėklos labai mažos. Įvairių rūšių žydėjimo laikas yra skirtingas, dažniausiai vasaros pabaigoje. Visą žydėjimo periodą augalas turi būti atvirame ore. Todėl neturint balkono, terasos ar sodo, neverta įsigyti šios gėlės. Kad ir kaip ten būtų, hebės krūmą retai pavyksta išlaikyti kambaryje ilgiau nei 4-5 metus.

Auginant hebės krūmą sode, reiktų būti pasirengus tam, jog augalas pernelyg jautrus šalčiui, ypač drėgname dirvožemyje ir esant stipriant rytų vėjui. Ji labiau tinka dekoruoti laiptus, vestibiulius, oranžerijas arba vėsesnes patalpas. Sodininkystėje dažniausiai galima sutikti hibridines veisles, gautas sukryžminus įvairias hebės rūšis. Šios genties augalai paprastai susirstyti į dvi grupes: pirmojoje yra žiemai atsparios rūšys, antrojoje – santykinai žiemai atsparios rūšys.

Hebės priežiūra ir dauginimas

Apšvietimas ir vieta. Augalas kažkuo panašūs į rozmariną, mėgsta ryškius saulės spindulius. Tačiau vidurdienį vis tiek reikia apsaugoti krūmą nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, naudojant lengvas užuolaidas (galima pagaminti užuolaidas iš marlės). Ant lango stiklo taip pat galima priklijuoti popierių. Tačiau daugeliui rūšių to nereikia, svarbiausia įpratinti augalą prie šviesos palaipsniui, kad išvengtų saulės nudegimų.Hebė Tinkami rytinės, vakarinės ir iš dalies pietinės pusės langai. Ant palangės prie šiaurinės krypties lango reikės padėti šviesos lempą, kad šviesos būtų ne mažiau kaip 10 valandų per parą. Vasarą augalus galima išnešti į sodą ar balkoną, bet reikia prisiminti, kad hebė auginama atvirame grunte, paprasčiausiai negali pakęsti šaltos žiemos be sniego.

Temperatūra. Hebė labai mėgsta šilumą, tačiau vasarą geriausiai jaučiasi esant 20-22 °C temperatūrai, o rudenį temperatūra turi sumažėti iki 6-8 °C. Tokia “šalta žiema” bus raktas į vėlesnį gausų žydėjimą. Jeigu pavasario-vasaros periodu temperatūra bus aukštesnė, gali nukristi augalo lapai ir pumpurai.

Oro drėgmė turi būti aukšta. Jei ji sumažės, augalas taps jautrus kenkėjams ir pradės kristi jo lapai. Geriausia būtų dažnai apipurkšti krūmą šiltu, nusistovėjusiu vandeniu. Kai temperatūra pakyla virš 26 °C, reikia papildomai drėkinti orą ir lapus. oro ir lapų drėkinimus. Šalia hebės vazono galima pastatyti drėkintuvą arba įstatyti vazoną į gilų indą, kurio apačioje būtų pripilta sluoksnis keramzito, žvirgždo ar skaldytų plytų ir šiek tiek vandens.

Hebė turi būti tręšiama nuo pavasario vidurio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos kas dvi savaites. Naudojamos skystos trąšos, skirtos žydintiems kambariniams augalams. Fosforo ir kalio kiekis turi būti didesnis už azoto. Svarbu, kad trąšose būtų ir boro bei cinko, kurie prisideda prie žydėjimo.

Vasaros laikotarpiu reikia laistyti gausiai, bet svarbu neleisti susidaryti drėgmės pertekliui. Rudens-žiemos laikotarpiu laistymas priklauso nuo laikymo vietos temperatūros: kuo ji žemesnė, tuo rečiau reikia drėkinti dirvožemį. Drėkinimo signalas – išdžiūvęs viršutinis dirvožemio sluoksnis vazone.

Apkarpymas. Po to, kai baigiasi žydėjimo laikotarpis, hebei reikia nupjauti ūglius. Šis laikas ateina su rudens mėnesių atėjimu. Jei nebus apkarpoma, krūmas netrukus neteks savo dekoratyvumo.

Persodinimas ir substrato parinkimas. Hebę reikia persodinti kasmet iki tol, kol neprasidėjo žydėjimas. Persodinant reikia ypatingo tikslumo ir atsargumo, kad nebūtų pažeistos šaknys, nes dalis krūmo gali nudžiūti. Į vazono dugną reikia užpilti pakankamą keramzito arba akmenukų sluoksnį – tai padės gruntui ne taip greitai išdžiūti.

Persodinant galima rinktis vieną iš toliau išvardintų substrato variantų:

1. Velėninės žemės, lapinės žemės, durpių ir stambiagrūdžio smėlio mišinys (visos dalys lygios);

2. Bet koks substratas, skirtas kambariniams augalams, pridėjus į jį sutrupintos medžio anglies ir smėlio.

Svarbu: nusipirkus augalą, mėnesį laiko nerekomenduojama jo persodinti, nes jis turi priprasti prie kambario atmosferos.

Hebė dauginama sėklomis ir ūgliais. Naudoti sėklas augalo dauginimui yra sunku, nes jų daigumas yra ganėtinai mažas. Norint dauginti ūgliais, parenkamas ne jaunesnis kaip 3 metų augalas. Šakelės nupjaustomos nuo stiebų viršūnių ir jų ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 10 cm. Ūgliai sodinami į vazonus su durpėmis ir smėliu, sumaišytais lygiomis dalimis, ir uždengiami plastikiniu maišeliu arba supjaustytu platikiniu buteliu. Tam, kad augalas įsišaknytų, reikia palaikyti 20–25 °C dirvožemio temperatūrą. Kai tik hebė įsišaknija, ją reikia atidengti. Po 2-3 savaičių, jauną augalą galima persodinti į naują vazoną. Dar po 2-3 savaičių reikia suveržti ūglio viršūnę – tai leis jam pradėti šakotis.Vėliau ši procedūra atliekama dar kelis kartus.

Sunkumai, auginant hebę

Galima skirti šias problemas, susijusias su hebės auginimu:

Jei augalui trūksta šviesos, ūgliai gerokai išsitempia, o lapija tampa mažesnė. Sprendimas: naudoti specialias lempas, kad dienos laikas būtų 10 valandų per parą arba perkelti vazoną į šviesesnę vietą.

Rudos dėmelės ant lapų, kurias sukėlia nudegimas saulėje. Sprendimas: perkelti vazoną su hebe į labiau užtemdytą vietą. Prie saulės augalą reikia pripratinti palaipsniui.

Jei pradeda kristi gėlės lapai, vadinasi, buvo drėgmės perteklius arba staigus temperatūros kritimas. Sprendimas: suderinti drėkinimo rėžimą, perkelti į šiltesnę vietą.

Lapai išbluko ir krūmas prarado savo dekoratyvumą. Taip gali nutikti esant itin gausiam žydėjimui, padidėjus aplinkos temperatūrai arba dėl nepakankamo laistymo.

Krūmo augimas sulėtėjo arba sustojo, augalas nežydi – taip gali nutikti dėl maistinių medžiagų trūkumo. Sprendimas: persodinti ir tręšti.

Lapai sunyksta ir gelsta, kai augalui nepakanka laistymo arba trūksta oro drėgmės. Sprendimas: purkšti augalą ir drėkinti dirvožemį.

Supuvusi šaknų sistema ir pelėsiais dirvožemio paviršiuje rodo drėgmės perteklių arba drenažo nebuvimą. Sprendimas: persodinti hebę, užtikrinant gerą drenažą ir tinkamą laistymą.

Augalas nežydi tuo atveju, jei žiemos laikotarpiu buvo laikomas aukštesnėje temperatūroje. Sprendimas: užtikrinti šilumos sumažėjimą rudens ir žiemos laiku.

Iš kenkėjų galima išskirti amarus, voratinklines erkutes ir miltuotuosius skydamarius.

Populiarios hebės rūšys:

Andersono hebė (Hebe andersonii) – šios rūšies gimtinė yra Naujoji Zelandija. Andersono hebė yra krūmas, pasiekiantis 2 m aukštį. Kamienas stipriai šakotas, su kompaktišku, suapvalintu vainiku. Lapai nuo vidutiniškai iki tamsiai žalios spalvos, pailgos ovalo formos su smailėjančiais galiukais, lygiu paviršiumi, išsidėstę 4 eilėmis. Žiedai šviesiai violetiniai, išblunka iki baltos spalvos. Itin dekoratyvi veislė “Hebe andersonii Variegata”, turinti lapus su kreminiais krašteliais. Žiedų spalva violetinė.

Balsvoji hebė (Hebe albicans) – tai visžalis, nykštukinis, tankus krūmas, kurio aukštis apie 30 cm, plotis 45 cm. Augalo lapai stori, ovalūs, pilkšvai žali. Žiedai baltos spalvos.

Hebe armstrongii – tiesios formos krūmas su smulkiais lapeliais, kurie tankiai dengia šakas. Užauga iki 60 cm aukščio. Žiedai balti. Ši hebės rūšis labai panaši į viržį.

Kiparisinė hebė (Hebe cupressoides) – tai krūmas su daugybe išsišakojimų. Užauga iki 2 m aukščio. Vizualiai krūmas atrodo kaip kiparisas. Ūgliai plonyčiai ir visiškai padengti lapais, kurie yra labai arti vienas kito. Šakos siekia tik 2 mm. Lapų plokštelės yra mėsingos, nudažytos melsva spalva. Žiedai dangaus mėlynumo ir šviesiai violetinės spalvos, jų skersmuo maždaug 3-4 mm.

Dailioji hebė (Hebe speciosa) – ši rūšis yra medį primenantis krūminis augalas. Lapai tamsiai žali, odiški, blizgūs, pailgos formos, ant trumpų kotelių. Lapo ilgis siekia 10 cm, plotis 3-4 cm. Žiedai 1 cm skersmens, raudonos ir violetinės spalvos. Ši rūšis visai netoleruoja žemos temperatūros.

Storalapė hebė (Hebe pinguifolia) – stipriai besišakojantis krūmas, kuris pasiekia 40-50 cm aukštį. Lapai yra labai arti vienas kito, pailgos-elipsės formos su nusmailinta viršūne, mėsingi. Lapų spalva melsvai žalsva. Žiedynus sudaro keli sniego baltumo žiedai, kurių dydis 3-4 mm.

Hebe Margret – žemas, kompaktiškas visžalis krūmas, kurio aukštis siekia 30-45 cm. Lapai maži, blizgūs, 1.2-1.4 cm ilgio. Žiedai šviesiai mėlyni, išblunka iki baltos spalvos.

Hebe Celina – visžalis krūmas, užaugantis iki 30 cm aukščio. Lapai nedideli, blizgūs, įdubę. Žiedai šviesiai alyviniai, balti.

Hebe Emerald Gem (Green globe) – nykštukinis, visžalis, kompaktiškas krūmas, kurio aukštis iki 30 cm. Statūs augalo stiebai tankiai padengti mažyčiais, smulkiais, žaliais lapais. Žiedai smulkūs, balti.