Augalų kategorijos
Kvapioji pelargonija (Pelargonium odoratissimum) – snaputinių (Geraniaceae) šeimos augalas, mėgiamas auginti balkonuose, laiptinėse, kiti šią gėlę žino ‘Jeronimo‘ vardu. Ne visiems patinka kvapiosios pelargonijos lapų aromatas, todėl jie renkasi auginti didžiažiedes, juostuotasias, našlaitines pelargonijas ar kitas atmainas iš daugybės šio augalo porūšių.
Jeronimo priežiūra nėra sudėtinga, sausio – vasario mėnesį jas reikia nugenėti, plonas šakas nupjauti. Tačiau, jei norima užauginti didesnį augalą – mažiau šalinti šakų. Kvapioji pelargonija žydi, tačiau jos žiedai nėra tokie gausūs ar išvaizdūs kaip kitų šios šeimos augalų.
Pelargonijos bijo šalnų, todėl per anksti nereikia išnešti į lauką. Kambaryje auginamas gausiai lieti, dažnai purkšti, laistyti, tręšti trąšomis, kuriose gausu fosforo ir kalio.
Dauginama ūgliais rugpjūčio – spalio ir sausio – vasario mėnesiais.
Liaudies medicinoje ši gėlė priskiriama prie vertingų gydomųjų savybių turinčių augalų. Įdomu tai, jog vieniems Jeronimas kvepia maloniai, tačiau kiti negali pakęsti kvapo kuris ilgam pasilieka ant pirštų vos prisilietus prie šio augalo lapelių.
Lapkričio – gruodžio mėnesiais – ramybės periodas. Vasarį persodinti, nuo kovo pradėti tręšti.
Yra kelios rūšys:
Pelargonia Iragrans — žiedai balti su raudonomis gyslelėmis;
Pelargonia graveolens — žiedai rožinės ar purpurinės spalvos, kvepia balzamu;
Pelargonia odoratissimum — žiedai nuo baltų iki rožinių, citrinos kvapo;
Pelargonia radens — žiedai rožiniai, purpuriniai, su tamsiomis gyslelėmis, rožių kvapo. (Priežiūra toki pati kaip ir juostuotosios pelargonijos);